Analitikų teigimu, šios tendencijos rodo, kad šeimai ar asmeniui įgyti pirmąjį būstą yra sudėtingiau, nei tą padaryti nekilnojamojo turto jau turintiems asmenims.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje bent vieną būstą (butą ar gyvenamąjį namą) turinčių asmenų ar šeimų yra apie 1,18 milijono. Išanalizavus duomenis pastebėta, kad asmenų ar šeimų, turinčių bent po vieną būstą, skaičiaus augimas pastaruosius keletą metų auga vis lėčiau – prieš penkerius metus tokių asmenų per metus padaugėjo maždaug 4,5 tūkst., tačiau per praėjusius 2023 metus – jau mažiau nei tūkstančiu. Tuo tarpu asmenų ar šeimų, turinčių po du ar daugiau būstų kasmet padaugėja apie 10 tūkstančių.
„Žvelgiant į šią statistiką, galima teigti, kad teoriškai 9 iš 10 naujų būstų atiteko bent vieną butą ar namą jau turintiems asmens ir tik dešimtadaliu atveju – asmeniui ar šeimai, kuriai tai yra pirmasis būstas. Be abejo, praktikoje gali būti įvairiausių aplinkybių, tačiau šios tendencijos rodo, kad asmenys, kurie jau turi butą ar kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, yra linkę ir turi finansinių galimybių investuoti į nekilnojamąjį turtą“, – kalba Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Anot jo, didėjantį vadinamųjų būsto „kolekcionierių“ skaičių liudija ir tai, kad kiekvienais metais mažėja asmenų ar šeimų, kurios turi tik po vieną būstą. Pastaruoju metu tokių asmenų kasmet sumažėja vidutiniškai 6 tūkstančiais, o vien tik praėjusiais metais – beveik 7,5 tūkstančio. Registrų centro duomenimis, šiuo metu tik vieną būstą Lietuvoje turi 815,5 tūkst. asmenų ar šeimų. Palyginti, prieš penkerius metus tokių asmenų ar šeimų buvo 845 tūkstančiai.
„Asmenų ar šeimų, turinčių tik po vieną butą ar gyvenamąjį namą, skaičiaus mažėjimas labiausiai sietinas su tuo, kad šie asmenys ar šeimos tiesiog įsigyja antrąjį butą. Be abejo, į šį skaičių taip pat patenka ir tie asmenys ar šeimos, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių parduoda vienintelį turėtą būstą ir galbūt pradeda jį nuomotis ar tiesiog išsikelia gyventi į užsienį“, – komentuoja P.Rudzkis.
Registrų centro skaičiavimais, šiuo metu po du butus turi apie 263 tūkst. asmenų ar šeimų – 9 proc. daugiau nei prieš penkerius metus, kai tokių asmenų ar šeimų buvo 242 tūkstančiai, po tris butus turi 72,5 tūkst. šeimų ar asmenų, arba 24 proc. daugiau nei prieš 5 metus (58,4 tūkst.), po keturis butus – 19,4 tūkst., arba 44 proc. daugiau prieš 5 metus (13,5 tūkst.), po penkis ar daugiau butų – 6,2 tūkst., arba 68 proc. daugiau nei prieš 5 metus (3,7 tūkst.).
„Nors praėjusiais metais vadinamųjų butų ir namų „kolekcionierių“ skaičiaus augimas kiek sulėtėjo, tačiau vis dar išliko palyginti didelis ir viršijo 8 tūkstančius. Toks augimas rodo, kad nepaisant visų ekonominių
ir geopolitinių iššūkių, lietuviai noriai investuoja į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą. Šių metų pradžia NT sandorių prasme buvo ganėtinai kukli, tad bus įdomu stebėti kaip keisis būsto „kolekcionierių“ tendencijos, jei sandorių rinka šiemet ir toliau išliks pasyvi“, – sako Registrų centro duomenų analitikas P.Rudzkis.
Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais gyvenamosios paskirties NT sandorių skaičius nukrito į daugiau kaip 5 metus nematytas žemumas – 2023 metais buvo įregistruota 30,4 tūkst. butų pardavimų (beveik 12 proc. mažiau nei 2022 metais) ir 10,7 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų (20 proc. mažiau).
