Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Dr. Valdo Lukoševičiaus teigimu, pagrindinę įtaką šilumos kainų augimui padarė tai, kad biokuras pabrango dvigubai, o gamtinės dujos – net apie 5 kartus. Pagrindinis Lietuvoje naudojamas kuras yra būtent biokuras, kuris vis dar yra 2-3 kartus pigesnis už gamtines dujas. Tai lemia, jog miestai, kurie šilumos gamybai renkasi gamtines dujas, moka kur kas daugiau, nei miestai, naudojantys biokurą.
„Trumpuoju laikotarpiu, vasario-kovo mėn., šilumos kainos, tikėtina, išliks panašios kaip sausio mėnesį. Kadangi į šilumos kainą įskaičiuojama kuro kaina su dvejų mėnesių atsilikimu, o kuras pastaraisiais mėnesiais vėl kiek brango, šiluma taip pat turėtų brangti. Ilguoju laikotarpiu šilumos kainų stabilizavimosi galima tikėtis tik tuomet, kai stabilizuosis biokuro ir gamtinių dujų kainos“, – teigia V. Lukoševičius.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamentas primena, jog žymių sutaupymų gyventojams gali padėti pasiekti daugiabučio atnaujinimas.
Renovacija – sprendimas, norintiems sutaupyti
Šildymo kainomis besidomintys žmonės pastebi, kad tam tikruose miestuose gyventojai už šildymą moka daugiau, o kituose – mažiau. Reikia atkreipti dėmesį, jog skirtingi pastatai suvartoja skirtingą šilumos kiekį tai pačiai vidaus patalpų temperatūrai palaikyti. Neapšiltinti ir neatnaujinti daugiabučiai, kurių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos nėra modernizuotos, suvartoja daugiausia šilumos.
„Būtent šių daugiabučių gyventojai už šildymą moka 2-3 kartus didesnes sąskaitas, nei tie, kurie atsinaujino savo gyvenamuosius namus. Blogiausio energinio efektyvumo pastatuose mokėjimai už šildymą kartais gali būti ir 10 kartų didesni – akivaizdu, kad daugiabučių modernizavimas šildymo sąskaitas mažina itin žymiai“, – pažymi V. Lukoševičius.
Jam antrina ir Gintarė Burbienė, APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja: „Visais atvejais po daugiabučio namo atnaujinimo yra sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudų. Vidutinis šiluminės energijos faktinis sutaupymas siekia 54 proc., kai kuriuose daugiabučiuose net apie 70 proc. arba 72,2 kWh/kv. m per metus.“
Pašnekovė dalinasi kainų palyginimu Palangoje tarp atnaujintų ir neatnaujintų daugiabučių. Anot jos, Sodų g. 53 esančio modernizuoto daugiabučio gyventojai moka 0,84 eur/kv. m, kai aplinkinių daugiabučių gyventojų kaina už vieną kvadratinį metrą svyruoja nuo 1,75 iki 2,07 euro.
G. Burbienė atkreipia dėmesį į vieną sėkmingiausių renovacijos pavyzdžių – daugiabutį Paupio g. 6, Anykščiuose, kurio gyventojai atsijungė nuo centrinio šildymo, įsirengė oras-vanduo šilumos siurblį, o karštam vandeniui – saulės termodinaminę sistemą.
„Praėjusiais metais šio daugiabučio gyventojai už elektrą bendroms reikmėms vidutiniškai mokėjo po 21 eurą per mėnesį, o už šilumą nemokėjo išvis. Žinoma, tokios projekto investicijos į rangos darbus yra didesnės, tačiau nauda bei grąža gyventojai gali ilgai džiaugtis“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja.
Efektyviausias sprendimas – kompleksinė renovacija
Siekiantiems didžiausių šiluminės energijos sutaupymų, vertėtų įgyvendinti kuo daugiau priemonių vienu metu. Tobulas pasirinkimas – kompleksinė renovacija, prikelianti daugiabutį naujam gyvenimui. Jos metu yra atnaujinamas šilumos mazgas, keičiami vamzdynai, apšiltinamos sienos, stogas bei įgyvendinamos kitos energinį efektyvumą didinančios priemonės.
„Kompleksinės renovacijos metu išsprendžiamos visos būsto problemos, daugiabučiai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir gražūs. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, modernizuotas daugiabutis pasiekia ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę. Ji naudinga ne tik dėl žymiai sutaupomų lėšų, bet ir dėl to, jog nebelieka papildomų namo eksploatacinių išlaidų – nereikia papildomai keisti durų, tvarkyti prakiurusių stogų – viskas padaroma vienu kartu“, – privalumus vardina G. Burbienė.
Pašnekovė sutinka, kad daugiabučio modernizavimas reikalauja nemažai investicijų, tačiau jis yra vienas iš efektyviausių būdų sutaupyti ilguoju laikotarpiu.
APVA atstovė dalinasi dar vieno daugiabučio sėkmės istorija. Molėtuose, Melioratorių g. 4a esančio buto savininkai, siekdami padidinti šilumą bute, nuolat jungdavo elektrinius radiatorius, nors už šildymą mokėdavo 118-120 eur/mėn., o elektros sąnaudos būdavo dvigubai ar ne trigubai didesnės. Po renovacijos gyventojai džiaugiasi 20-22 laipsnių temperatūra bute, yra žymiai sumažinę elektros sąnaudas, o už šildymą moka 62 eurus.
Didžiausias susidomėjimas renovacija pastebimas žiemą
APVA Pastatų energinio taupumo departamentas nuolat sulaukia itin didelio gyventojų susidomėjimo renovacijos projektais, tačiau sparčiausiai jis išauga sausio-vasario mėnesiais, kai gyventojai gauna padidėjusias sąskaitas už šildymą.Tai patvirtina ir renovacijos projektų administratoriai, į kuriuos kreipiasi nemaža dalis daugiabučių namų gyventojų atstovų.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti čia: www.betalt.lt
