Specialistų parengta renovacijos ir paprastojo remonto išlaidų alternatyvų skaičiuoklė vertina dvi alternatyvas: kokios išlaidos būtų pastatą palaipsniui remontuojant iš kaupiamųjų lėšų ir kokios išlaidos susidarytų pasinaudojus būsto renovacijos programomis. Pagal teisės aktus butų ir kitų patalpų savininkai privalo kaupti lėšas, kurios vėliau būtų panaudojamos pastato einamiesiems remontams, atnaujinimui ir kitoms panašioms išlaidoms. Tačiau tokiu būdu remontai atliekami ne iš karto ir dažniausiai sutvarkius vieną pusę, pvz., prakiurusį stogą, susidėvi ir sugenda inžinerinės ar kitos sistemos, todėl po kelių metų vėl reikia remontuoti.
„Matome daug pavyzdžių, kai pastatai reikalauja nuolatinio remonto, inžinerinės sistemos būna susidėvėjusios, nuolat genda, pastate dideli šilumos nuostoliai, todėl jo šildymui reikia didelio kiekio šiluminės energijos, visiems pastatams remonto reikės anksčiau ar vėliau. Modernizavus pastatą vienu kartu išsprendžiamos beveik visos šios problemos, tai yra ilgalaikė investicija, todėl gyventojams patariame įvertinti būsimas išlaidas ir gaunamą rezultatą“, – sako Rolandas Marcinkevičius, VIPA Verslo plėtros skyriaus ekspertas.
Kodėl renovacija tai ne tik energinis efektyvumas?
Skaičiuojant renovacijos atsiperkamumą, galima būsto modernizavimo projekto investicijas lyginti su dėl sumažėjusio energijos vartojimo gaunamais sutaupymais. Tai yra, lyginti faktiškai patiriamas išlaidas už šildymą prieš ir po renovacijos.
Tačiau energijos taupymas yra tik dalis renovacijos rezultatų, todėl ir visų investicijų priskyrimas tik šiam aspektui iškreiptų vertinimą. Verta atkreipti dėmesį į priemones, kurios iš karto sukuria keleriopą naudą. Daugiabučio modernizavimo metu įgyvendinamos ir priemonės, reikalingos pastato elementų būklei atstatyti ir priemonės, didinančios energijos vartojimo efektyvumą.
Kai kurios priemonės, tokios kaip šildymo sistemos balansavimas ar šilumos punkto automatizavimas, skirtos energijos efektyvumo didinimui. Kitos priemonės, pavyzdžiui, nuotekų sistemos tvarkymas, balkonų, stogelių tvirtinimas, skirtinos pastato elementų ir sistemų būklės atstatymui. O pavyzdžiui langų keitimas, sienų, stogo šiltinimas ir pan. svarbios tiek pastato fizinės būklei, tiek energijos efektyvumui. Modernizuojant daugiabučius tokių priemonių yra daugiausia.
„Suprantama, kad kuo labiau nusidėvėjęs pastatas, tuo daugiau investicijų reikia jo būklei atstatyti. Tačiau vertinant daugiabučio modernizavimą kaip tarpusavyje susijusių pastato fizinės būklės ir energijos efektyvumo priemonių įgyvendinimą aiškiai matysime renovacijos alternatyvos teikiamas naudas“, – teigia R.Marcinkevičius.
Alternatyvos neremontuoti – nėra
Eksperto teigimu, daugiabučiui namui neturint kaupimo plano ilgalaikiams remontams, kurių tikslas atkurti susidėvėjusias daugiabučio dalis, kiekvienas šio daugiabučio gyventojas prisiima riziką dėl tokių išlaidų sumokėjimo iš savo santaupų. Tačiau yra kita alternatyva.
„Valstybė daugiabučių modernizavimui skiria lengvatines paskolas su fiksuotomis palūkanomis, taiko įvairias subsidijas, jeigu projektai pasiekia numatytus reikalavimus. Vertinant renovacijos naudą ilgalaikėje perspektyvoje dažnu atveju bendros modernizacijos išlaidos galėtų būti panašios ar net mažesnės nei atliekant paprastąjį remontą etapiškai, paskolą gyventojai gali išsimokėti per tam tikrą laiką, o komfortiškai galėtų gyventi jau dabar, tuo pačiu pagerėtų būsto estetinė išvaizda, išaugtų turto vertė“, – sako R.Marcinkevičius.
VIPA planuoja teikti paskolas daugiabučių modernizavimui
2023 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. VIPA ketina skelbti kvietimą teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms gauti pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros gruodžio 12 d. ir vasario 22 d. paskelbtus kvietimus. Į Daugiabučių namų modernizavimo fondą (DNMF) numatyta skirti 192 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų įnašą.
Paskola statybos darbų išlaidoms padengti suteikiama 20 metų laikotarpiui su fiksuotomis 3 proc. metinėmis palūkanomis. Verta žinoti, jog nėra reikalavimo pradiniam įnašui, nėra taikomi jokie su paskolos administravimu susiję mokesčiai, nereikia nekilnojamojo turto įkeitimo, garantijų ar laidavimo.
„Svarbu nepamiršti, kad alternatyvos neremontuoti – nėra. Atnaujinti daugiabutį su valstybės pagalba ar kaupiant lėšas vis tiek reikės. Priklausomai nuo pastato būklės, tos išlaidos gali būti patirtos anksčiau arba vėliau. Todėl vertinant renovacijos investicijas, reikia atsižvelgti ir į ilgalaikę perspektyvą, įgyvendinamų priemonių kompleksiškumą bei neišvengimą pastato būklės blogėjimą“, – teigia R.Marcinkevičius .
Daugiabučio namo paprastojo remonto ir atnaujinimo (modernizavimo) alternatyvų skaičiuoklę galite rasti svetainėje modernizuok.apva.lt skyrelyje Metodinė medžiaga.
Daugiau apie Į Daugiabučių namų modernizavimo fondą rasite čia.
