Apie tai, kokie svarbiausi renovacijos ekonominiai privalumai gyventojams ir visam šalies ūkiui – pokalbis su „Danske Bank“ vyriausiuoju Baltijos šalių ekonomistu Roku Grajausku ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktoriumi Martynu Nagevičiumi.
Sutaupo ne tik teoriškai
Sumažėjusios šilumos išlaidos – ko gero, labiausiai apčiuopiama renovacijos nauda, kurią tiesiogiai pajunta renovuoto daugiabučio gyventojai. Nors dažniausiai sutaupymai siekia bent 50 proc., minimalus sutaupymų reikalavimas modernizacijos programos dalyviams – 40 proc. Jį pasiekia absoliuti dauguma renovuotų namų.
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius pastebi, kad net jei daugiabutis pasiekia minimalų sutaupymą – 40 proc., toks sumažėjimas tikrai žymus. „Aišku, kai kuriais atvejais, gyventojams gali pasirodyti, kad nauda nėra tokia didelė, kokia galėtų būti. Tačiau verta atsiminti, kad modernizacija negali sumažinti šilumos sąskaitų iki nulio – tam reikia, kad namas būtų statomas pagal pasyvių namų taisykles ir pasiekti itin mažų šilumos išlaidų sename daugiabutyje praktiškai neįmanoma“, – sako pašnekovas.
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad net pasiekus 40 proc. siekiančius sutaupymus, renovacija yra racionali investicija. „Iš tiesų, modernizacija yra puiki investicija programoje dalyvaujantiems namų ūkiams. Kasmet sutaupant po 40 proc. šildymo išlaidų galima tikėtis, kad tokia investicija atsipirks per 10 metų, o tai reiškia 10 proc. metinę investicijos grąžą. Tokia grąža galima labai pagrįstai džiaugtis šiandieninėje žemų palūkanų normų aplinkoje“, – pastebi ekonomistas.
Sukūrė apie 5 tūkst. darbo vietų
Sparti daugiabučių renovacija pasitarnauja ir visai šalies ekonomikai, pasakoja R. Grajauskas. „Atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį energetinių išteklių, reikalingų Lietuvai, importuojame iš užsienio, mažesnis energijos suvartojimas mažina importą iš užsienio, taigi ir neigiamą priklausomybės nuo išorinių tiekėjų įtaką Lietuvos ekonomikai“, – sako pašnekovas.
Skaičiuojama, kad per pastaruosius keletą metų daugiabučių renovacija sukūrė apie 5 tūkst. naujų darbo vietų ir į ekonomiką įliejo maždaug 420 mln. eurų.
„Tačiau nepamirškime, kad šios pajamos dar turi vadinamąjį multiplikatoriaus efektą, t. y. pinigai neužsibūna statybininkų kišenėse, o grįžta atgal į ekonomiką per didesnį vartojimą – „pamaitina“ prekybos, įvairių paslaugų sektorius. Įvertinus multiplikatoriaus efektą galima teigti, kad renovacijos programos poveikis Lietuvos BVP augimui pastaraisiais metais siekė maždaug 0,4-0,5 proc.“, – apibendrina R. Grajauskas.
