Du trečdaliai Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, dauguma jų – nerenovuotose, neefektyviai šildomuose, statytuose dar pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus. 2016 m. Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra apie 35 tūkst. tokių daugiabučių, kuriems reikalinga renovacija. Nors šiandien atnaujintų daugiabučių skaičius auga, specialistų teigimu, dar didesnių teigiamų pokyčių šalies miestuose atneštų kvartalinė renovacija, kuri ne tik daugeliui metų išsprendžia įvairias pastatų ir juos supančios infrastruktūros problemas, bet ir skatina bendruomeniškumą bei mažina socialinę atskirtį.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa buvo parengta dar 2005 m., per tą laiką – ne kartą koreguota. Programos taisyklės ir sąlygos, kurios būsto modernizavimą pavertė patrauklesniu procesu gyventojams, davė akivaizdžių rezultatų – nuo 2013 m. daugiabučių renovacijos tempai išaugo net 80 proc. Esminis renovacijos proveržis įvyko į programą įsitraukus savivaldybėms.
Šiandien jau šimtas tūkstančių šeimų gyvena atnaujintuose daugiabučiuose, kuriuose vidutiniškai sutaupoma 50 – 70 proc. šiluminės energijos.
Tačiau tyrimai rodo, kad siekiant dar ženklesnių pokyčių pastatų energinio efektyvumo srityje, svarbu nuo pavienių daugiabučių renovacijos pereiti prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo priemonių, apimančių kvartalų ar pastatų grupių atnaujinimą.
„Kol nebus tinkamai parenkamos ir įgyvendinamos kompleksinės energinio efektyvumo didinimo priemonės sunku tikėtis ženklesnio energinio efektyvumo atskiros savivaldybės, o tuo labiau valstybės matu“, – pastebi Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.
Nuo pavienių namų iki kvartalinės renovacijos
2016 m. Birštono, Šiaulių ir Utenos savivaldybėse buvo parengti pilotiniai Kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektai, kurie padėjo žengti didelį žingsnį pirmyn, padarydami nemažą įtaką Lietuvos savivaldybių požiūriui į programos įgyvendinimo procesus.
Pilotiniai projektai padėjo suformuoti esminius Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo principus, kuriais galėjo pasinaudoti kitos savivaldybės ruošdamos savo programas. Dabar savivaldybių įsitraukimas į kvartalų energinio efektyvumo didinimą kasmet didėja.
Programos įgyvendinimo vizija – nuo pavienių pastatų atnaujinimo pereiti prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo priemonių diegimo kvartale. Įgyvendinant kvartalo energinio efektyvumo didinimo programas būtina pasiekti ne mažesnį nei 20 proc. kvartale suvartojamos energijos sutaupymą.
„Iš esmės energijos sutaupymai labiausiai susiję su daugiabučių renovacija, tačiau įgyvendinant Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą, vienas iš reikalavimų – realizuoti ne mažiau kaip dvi energinį efektyvumą didinančias priemones. Renovuojant daugiabučius ir viešuosius pastatus, papildomai galima modernizuoti neefektyvų gatvių apšvietimą, šilumos tiekimo tinklus. Taip pat dar reikėtų ir gyvenimo kokybę kvartale gerinančių priemonių, pavyzdžiui, įrengti vaikų žaidimų aikšteles, dviračių takus ir pan.“, – teigia V. Serbenta.
Kvartalinė renovacija – įsitvirtinanti tendencija
Šiandien vis daugiau šalies savivaldybių, išnaudodamos sukauptą patirtį ir įgytas kompetencijas, įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, pereina nuo pavienių pastatų atnaujinimo – prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo priemonių diegimo, atnaujinant šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, gatvių apšvietimo tinklus, inžinerinę infrastruktūrą ir kt.
„Tuo, jog kvartalinė renovacija – daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacija, gatvių apšvietimo tinklų, inžinierinės infrastruktūros atnaujinimas, parkavimo aikštelių sutvarkymas, laisvalaikio zonų sukūrimas – šiandien Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį, galima nesunkiai įsitikinti apsilankius Utenoje, Švenčionyse ir kitose Lietuvos savivaldybėse“, – teigia V. Serbenta.
Šiuo metu jau 39 šalies savivaldybės yra pasirengusios kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Du trečdaliai iš jų programas pasirengusios daugiau nei vienam kvartalui (Vilnius – 29 kvartalams, Kėdainių raj. – 10, Utenos raj. – 7, Druskininkų sav. – 6, Palanga – 5).
„Vidutinis Programos įgyvendinimo laikotarpis – 7 metai, tačiau turint omenyje, kad didžioji dalis programų jau pradėtos įgyvendinti, akivaizdu, jog po 5 – 6 metų dabartinis Lietuvos renovacijos žemėlapis pasikeis iš esmės – ne tik kiekybiniais (atnaujintų daugiabučių skaičiumi), bet ir kokybiniais (sutaupytos energijos kiekiais, pasikeitusiu miesto vaizdu, išaugusia gyvenimo kokybe) parametrais“, – sako BETA direktorius.
Renovacija keičia miestų veidus
Šiandien iš viso į parengtas Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas yra įtraukta beveik 120 kvartalų, kuriuose bus atnaujinti 3420 daugiabučiai, 315 viešieji pastatai bei daugiau kaip 500 kitų pastatų, o patvirtintų programų bendri planuojami šilumos energijos sutaupymai siekia 334 GWh per metus.
Vis dėlto kompleksinės renovacijos projektai jau dabar sparčiai prisideda prie darnios miestų plėtros, draugiškos žmogui ir gamtai gyvenamosios aplinkos kūrimo. Dėl renovacijos miesto veidas keičiasi negrįžtamai – nuo infrastruktūros iki socialinės gerovės.
Šio projekto metu bus pristatyta, kaip keičiasi Lietuvos miestai, įgyvendinant kompleksinės daugiabučių renovacijos priemones.
