Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė sako, kad renovacijos nauda yra akivaizdi ir tiesiogiai pasireiškia įvairiose ekonomikos ir socialinio gyvenimo srityse.
„Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimas yra vienas iš sėkmingiausių šešioliktosios Vyriausybės projektų. Nuo 2013 m. pradėjus įgyvendinti naująjį finansinį modelį modernizuota per 1000 daugiabučių namų, šiuo metu vykdoma apie 800 projektų, iš kurių apie 650 planuojama užbaigti 2016 m. Per šį laikotarpį į šį sektorių investuota apie 400 mln. eurų, iš kurių daugiau kaip 30 procentų (apie 130 mln. eurų) įvairių mokesčių (PVM, GPM, pelno, Sodros ir sveikatos draudimo įmokos) pavidalu grįžta į šalies biudžetą, taip pat mažinamos viešųjų finansų išlaidos pašalpoms ir kompensacijoms mokėti, mažinamas importuojamo iškastinio kuro poreikis, gerinama aplinkos būklė“, – vardija E. Radavičienė.
Kuria darbo vietas, tausoja aplinką
Renovacijos nauda pirmiausia įsitikina patys gyventojai: sumažėja sąskaitos už šilumą, gerėja pastatų būklė, mažėja būsto išlaikymo išlaidos (ilguoju laikotarpiu 15-20 procentų). 2014 m. atliktas visų atnaujintų daugiabučių energinis auditas parodė, jog po renovacijos daugumoje daugiabučių (82 proc.) sutaupoma nuo 50 iki 80 proc. šilumos energijos. Renovuotas būstas tampa vertingesnis – nekilnojamojo turto vertė išauga 20–30 %.
Pasak pašnekovės, renovacija yra naudinga ir statybų sektoriaus plėtrai – daugiabučių atnaujinimo programoje šiandien dalyvauja daugiau kaip 300 statybos sektoriaus bendrovių. Taip pat yra kuriamos naujos darbo vietos, kurių suskaičiuojama apie 3000.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovės, renovacijos procesai padeda tausoti aplinką ir gerinti jos būklę. „Vykdydami europinius įsipareigojimus energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje 2014-2020 m. planuojame sutaupyti apie 2,5 TWh šilumos energijos. Vadinasi, anglies dioksido išmetimas turėtų sumažėti apie 580 tūkst. tonų“, – sako E. Radavičienė.
Direktorė pastebi, kad renovacija taip pat prisideda gerinant importo / eksporto rodiklius (kasmet perkama apie 30 tūkst. tonų mažiau dujų, sutaupoma apie 12 mln. eurų), mažėja valstybės biudžeto lėšų poreikis pašalpoms ir kompensacijoms mokėti (2-3 procentai) bei išnaudojamos privataus kapitalo pritraukimo galimybės.
Pritrauks privačių investuotojų lėšas
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 34 tūkst. galimų modernizuoti daugiabučių gyvenamųjų namų. Planuojama, kad iki 2023 metų bus modernizuota daugiau nei 14 procentų šių namų. Blogos energetinės būklės namų yra skaičiuojama apie 5 tūkstančius, juos numatoma modernizuoti iki 2023 m.
Iki 2023 m. renovacijos darbus vykdyti leisiantis Fondas pratęs anksčiau daugiabučių atnaujinimą Lietuvoje finansavusios programos JESSICA II darbą. Aplinkos ministerijos atstovės E. Radavičienės teigimu, vienas pagrindinių finansinės priemonės privalumų – tęstinumas, nes paskolintos ar investuotos finansinėms priemonėms skirtos lėšos sugrįžta grąžintinų paskolų forma. Taip sukuriami ilgalaikiai finansavimo mechanizmai, kurie leidžia lėšas naudoti pakartotinai. Valstybei tai suteikia galimybę įgyvendinti svarbius projektus turint ribotus viešuosius finansinius išteklius ir esant dideliam investicijų finansavimo poreikiui.
„Įsteigti rizikos pasidalijimo fondą nuspręsta įvertinus sėkmingą Lietuvos patirtį įgyvendinant finansinius instrumentus 2007–2013 ir 2014–2020 m. laikotarpiais bei atsižvelgiant į išliekantį didelį investicijų poreikį (apie 823 mln. eurų) daugiabučių namų modernizavimui finansuoti. Siekiant užtikrinti daugiabučių namų modernizavimui reikalingas lėšas, siekiama padidinti viešąsias investicijas, pritraukti privačių investuotojų lėšas“, – teigia E. Radavičienė.
Fondą sudarys 100 mln. eurų, kuriomis bus garantuojama už komercinių bankų lėšomis suteiktas paskolas daugiabučių namų modernizavimui. Planuojama, kad komercinių bankų suteiktų paskolų, pasinaudojant garantija, portfelis bus 500 mln. eurų. Direktorės manymu, naudą pajus ir privatūs Fondo investuotojai – jų lėšos bus patikimai įdarbintos.