Perka ir „kosmosą“
„Dalis pirkėjų vis dažniau kvestionuoja kainų dydį ir lygina su Didžiosios Britanijos, JAV miestais, nes kai kur tikrai ne tik kad prisivijome, bet ir lenkiame būsto kainų prasme. Tačiau kol vieni sako, kad „kosmosas, o ne kaina“, atsiranda kas ima ir tą „kosmosą“ rezervuoja ar perka“, – teigė „VERBUS nt“ įkūrėja Simona Verbienė.
Vis dėlto dažniausiai tam tikros kainų „lubos“, perkant skirtingo tipo būstą, egzistuoja – tai psichologinė riba, kurią pirkėjams sunku peržengti.
„Inreal“ tarpininkavimo departamento vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė pastebėjo, kad ekonominiame segmente pirkėjams svarbiausias įperkamumo rodiklis. Tam pritarė ir kiti.
„Paprasti žmonės, kurie dairosi būsto iki 200 tūkst. eurų, tokias „lubas“ sieja su tuo, kiek jie apskritai gali skirti pinigų šiam pirkiniui. Daugiau apvalinama. Kuo apvalesnė suma, tuo labiau ji tampa brūkšniu – kad iki 200 tūkst. eurų ir ne daugiau. Beje, dažnu atveju tą ribą žmonėms, kurie perka būstą sau, užbraukia bankas, kai jie nueina sužinoti savo skolinimosi galimybių. Investuotojams taip pat svarbus apvalinimo momentas – taip paprasčiau skaičiuoti, šie irgi ieško būstų už 100–200 tūkst. eurų“, – sakė NT brokeris Mantas Mikočiūnas.
Psichologija, anot jo, įsijungia, kalbant apie kito tipo būstą.
„Žmogaus galvoje – mintis, kad jis perka maksimaliai brangų daiktą, dėl to jis turi būti maksimaliai geras“, – pirkėjo logiką paaiškino M.Mikočiūnas.
S.Verbienė pridūrė, kad „lubos“ yra „slankiojančios“ ir vis dar slenkasi į viršų.
Tad kokios jos, kalbant apie skirtingo segmento būstą?
