Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo pataisas, kuriomis norima atkurti LEZ plotą iki 1054 hektarų – tiek, kiek jis siekė 1996 metais įkūrus šią zoną.
Už tai balsavo 120 Seimo narių, prieš nebuvo, o septyni susilaikė.
„Esamas 534 hektarų teritorijos ploto dydis nesudaro galimybių toliau efektyviai vystyti Kauno LEZ veiklos“, – pristatydama pataisas teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak jos, kol kas nenumatytos konkrečios teritorijos, kurios pateks į LEZ: „Numatytos preliminarios galimos teritorijos. Iki 2026 metų gegužės bus konkretūs sklypai ir konkrečios teritorijos“.
A. Armonaitė sako esanti įsitikinusi, kad išplėstoje LEZ kurtųsi užsienio gynybos, automobilių pramonės įmonės.
„Panaikinome visai neseniai ribojimą LEZ kurtis gynybos pramonės įmonėms. Pats Kauno LEZ, mano vertinimu, vis tiek daugiau specializuojasi ties automobilių industrijos sprendimais – tai ir „Continental“, ir „Hella“, ir lietuviškos įmonės, tokios kaip „Elinta“. Vertinčiau, kad toks klasteris tose teritorijose ateityje ir turėtų formuotis“, – teigė ministrė.
Tuo metu „valstietė“ Ligita Girskienė domėjosi, ar jau yra potencialių investuotojų, kurie būtų susidomėję teritorija, ir ar plečiant šią zoną nekils konfliktų su gyventojais.
Pasak A. Armonaitės, vienas sklypų, kuris galėtų būti Kauno LEZ teritorijoje, priklauso neįvardytam universitetui: „Tikimės, kad su švietimiečiais diskusija irgi bus produktyvi“.
Papildomuose žemės sklypuose įrengus infrastruktūrą planuojama sukurti daugiau kaip 16,8 tūkst. naujų darbo vietų ir pritraukti 9,59 mlrd. eurų investicijų. Manoma, kad išlaidos didinant LEZ plotą siektų 114,68 mln. eurų.
Šiuo metu Kauno LEZ veikia net 53 užsienio ir Lietuvos investuotojai.