Šiame bute sandėliavimo palėpė virto erdve pavadinimu „Cabanon“, kuri suskirstyta į keturias skirtingų matmenų zonas, kurios skiriasi medžiagomis bei aukščiais: 3 m aukščio svetainė, 1,14 m aukščio miegamasis su daugybe daiktų, tualetas su lietaus dušu ir SPA.
„Cabanon“ pavadinimas kilo iš to paties pavadinimo Le Corbusier namelio, įrengto prie Žydrojo kranto. Kaip ir Le Corbusier kajutę, Roterdamo „Cabanon“ sukūrė tie patys architektai, kurie naudosis šiais apartamentais.
„Cabanon“ – tai architektų ir savininkų Beatriz ir Berndo, kurie vis dažniau įžvelgdavo asmeninį augimą savanoriškai mažindami erdvę, erdvės eksperimentas. Tačiau šis mažinimas niekada nebuvo suprantamas kaip taupymas. „Cabanon“ yra prabangiausio mažumo, „epikūrietiško sumažinimo“.
Butą sudaro nedidelė lova, suolas palei langą, nedidelė virtuvė, lietaus dušas, dvi infraraudonųjų spindulių saunos ir sūkurinė vonia.
„Cabanon“ – tai šventykla, atitinkanti jos savininkų, kurie tapo savo būsto moduliuotojais, proporcijas. Jų ūgiai yra atitinkamai 1,72 m ir 1,78 m, todėl kai jie prausiasi duše, jiems reikia 2,13 m aukščio ir 62 cm pločio erdvės; kai jie maudosi vonioje arba naudojasi pirtimis, jiems reikia 1,80 m aukščio; kai jie miega arba sėdi ant lovos, jiems reikia 1,14 m aukščio ir 1,35 m pločio.
Planuojant erdvę atsižvelgta į tai, kad jai būtų galima nupirkti standartinių įperkamų gaminių. Miegamasis buvo suprojektuotas atsižvelgiant į konkretų čiužinį; SPA – į vonios ilgį; virtuvė – į mini šaldytuvo gylį.
Buto medžiagos galėjo kainuoti keturis kartus brangiau, jei jis būtų įgyvendintas taip, kaip iš pradžių sumanyta.
SPA iš pradžių buvo planuotas iš žalio marmuro, dušas – iš baltos mozaikos, svetainė – iš mėlynų cementinių plytelių. Tačiau SPA buvo išklotas juodu kinų marmuru, dušo kabina – bleu mozaika, o gyvenamasis kambarys – koralų spalvos cementinėmis plytelėmis. Vienintelė savanoriškai pasirinkta spalva miegamajame buvo mėtų žalia, ir tai buvo netikėta, nes mėtų žalia niekada nebūtų buvęs pirmasis būsto šeimininkų pasirinkimas.
„Cabanon“ galėtų būti būsto išlaidų optimizavimo pavyzdys. Vis dėlto optimizavimas šiuo atveju suprantamas ne kaip „mažinimas“, bet kaip vienos erdvės galimybių „maksimizavimas“; tam tikrų erdvių aukščių moduliavimas, siekiant sutalpinti tam tikras funkcijas; atsiribojimas nuo nuosavybės ir vartotojiškumo, kad būtume mažiau linkę pirkti ir kaupti nereikalingus daiktus, kurie užgriozdina mūsų namus (ir protus).
