Modernizuodami daugiabutį gyventojai turi galimybę išspręsti visas šias problemas. Kad užtikrinti mažesnes šildymo sąskaitas ir tinkamą temperatūrą bute, renovuojant daugiabutį reikėtų pertvarkyti šildymo sistemą ir modernizuoti šilumos punktus.
Renovuojant daugiabutį reikėtų pertvarkyti šildymo sistemą ir modernizuoti šilumos punktus.
Daugumoje namų, pastatytų iki 1993 m., yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos. Kadangi jose vanduo į radiatorius atiteka ir juos palieka tuo pačiu vamzdžiu, šiose senose sistemose nėra įmanoma įrengti termoreguliatorių – tai reiškia, kad nėra galimybės kambariuose sureguliuoti norimos temperatūros.
Senos statybos namuose gyvenantys žmonės susiduria su dar vienu iššūkiu – išsibalansavusia šildymo sistema.
Dėl išbalansuotos sistemos vienuose butuose yra per karšta ir žiemą tenka vėsinti patalpas atidarytais langais, o kituose priešingai – per šalta, tad tenka imtis papildomų priemonių, tokių kaip elektrinis radiatorius.
Kompleksinės renovacijos metu visi šie nepatogumai pašalinami, sumontuojant balansinius ventilius rūsyje ir sureguliuojant vandens srautus – taip šiluma tolygiai paskirstoma visuose butuose.
Renovuojant daugiabučius galima rinktis iš kelių skirtingų būdų kaip atnaujinti šildymo sistemą, tad prieš planuojant ją atnaujinti, vertėtų susipažinti su specialistų rekomendacijomis. Žinoma, galutinis sprendimas vis tiek priklauso nuo pastato gyventojų.
Kokias šildymo sistemas gali rinktis gyventojai?
Renovuojant daugiabutį ir nusprendus modernizuoti seną arba investuoti į naują šildymo sistemą, gyventojai turi galimybę rinktis iš kelių variantų: atnaujinti dabartinę vienvamzdę sistemą, pakeisti ją į dvivamzdę arba rinktis iš kitų dviejų: daliklinės ir kolektorinės šildymo sistemos.
Senos šildymo sistemos modernizavimas nereikalauja didelių išlaidų.
Senos šildymo sistemos modernizavimas nereikalauja didelių išlaidų, tačiau naudojant senos sistemos įrangą išlieka avarijos tikimybė, taip pat savarankiškai gyventojų įgyvendinami pokyčiai bute išbalansuoja sistemą ir pakeičia vandens temperatūrą kitiems gyventojams.
Dvivamzdė sistema dažniausiai naudojama namuose, kurių vamzdynai prakiurę ar visiškai susidėvėję. Joje vanduo į radiatorius patenka vienu vamzdžiu, o iš jų išteka kitu, tad ją kontroliuoti yra daug paprasčiau.
Daliklinės šildymo sistemos veikimas paprastas – specialūs dalikliai yra sumontuojami ant visų daugiabučio kambariuose esančių radiatorių, taip užtikrinant tikslų sunaudojamos energijos paskirstymą. Pirmiausia pritvirtintas prietaisas nustato radiatoriaus išskiriamą šilumos kiekį.
Tuomet daliklis perduoda kaupiamus duomenis į name įrengtą tarpinę stotelę, paskui – į šilumos punkte esantį duomenų surinkimo bloką ir galiausiai į šilumos tiekėjo duomenų centrą. Jame gaunama informacija yra apdorojama, o pastate suvartotas šilumos energijos kiekis paskirstomas atskiriems butams, atsižvelgiant į gautus duomenis.
Kolektorinę šildymo sistemą dažniausiai renkasi mažesnių daugiabučių gyventojai. Šioje sistemoje visi kiekvieno buto radiatoriai yra sujungiami tarpusavyje, o butas prijungiamas prie vieno stovo, esančio laiptinėje. Tokią inžinerinę sistemą įsirengę butų savininkai galės ne tik reguliuoti norimą patalpų temperatūrą, bet ir atskirame skaitiklyje matyti savo buto energijos sąnaudas.
Šilumos punkto atnaujinimo svarba
Daugumoje neatnaujintų daugiabučių įrengti elevatoriniai šilumos punktai yra pasenę. Nors šilumos punktas pats šilumos negamina ir nevartoja, šis įtaisas paskirsto šilumą po butus.
Įrenginys yra valdomas rankiniu būdu, tad padidinti arba sumažinti į namą teikiamo karšto vandens temperatūrą ar šilumos galingumą yra nelengva užduotis. Dažnai punktas yra reguliuojamas netaisyklingai, tad išbalansuojamas šilumos paskirstymas po butus ir vienuose butuose būna per karšta, o kituose priešingai – per šalta.
Ekspertai vienareikšmiškai sutaria, kad automatizuoti šilumos punktą senuose daugiabučiuose yra būtina.
Ekspertai vienareikšmiškai sutaria, kad automatizuoti šilumos punktą senuose daugiabučiuose yra būtina. Šis įrenginys leidžia kontroliuoti šiluminės energijos sunaudojimą būstuose, išlaikyti patalpose pageidaujamą temperatūrą, taip pat apsaugo daugiabučio šildymo sistemą nuo slėgio pokyčių ir prailgina jos eksploatavimo laiką.
Kiekvieno šilumos punkto reguliavimas yra individualus ir priklauso nuo daugiabučio energinio efektyvumo, todėl po būsto modernizavimo didžiausia nauda bus juntama, jei punktas bus tinkamai suderintas.
Kiekvienas šilumos punktas yra sureguliuojamas individualiai, atsižvelgiant į daugiabučio energinį efektyvumą. Po daugiabučio renovacijos didžiausia nauda bus jaučiama, jei punktas bus tinkamai sureguliuotas.
Tai gi, atlikus renovacijos darbus iš rangovų reikėtų prašyti šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų bandymo ir derinimų aktų, įgauti bent minimalias žinias, kaip yra reguliuojamas šilumos punktas.
Norėdami sužinoti daugiau apie pastato vėdinimo sistemų atnaujinimą, skaitykite sekantį turinio projekto „Daugiabučio renovacijos ABC“ straipsnį.
