Pirmiausiai akcentuojama, kad, pavyzdžiui, uždarų porų poliuretano putos „IZOputos“ apie 40 proc. geriau izoliuoja šilumą, nei daugelis kitų statybose naudojamų šiltinimo medžiagų. Be to, jos turi ne tik šiluminės varžos pranašumą. Jomis purškiant paviršius išvengiama tarpelių bei sujungimų, o tai padeda išvengti šalčio tiltelių, kurie atsiranda, kai šiltinama gabaline medžiaga. Grindims, be abejo, reikalingas ir sandarumas, kurį padeda palaikyti purškiamo poliuretano putos.
Besistatančiam ar renovuojančiam namą ne mažiau svarbu, kad su poliuretano putomis darbai vyksta žymiai greičiau – per darbo dieną specialistai apšiltina apie 100 kv. m.
Puta putai nelygu
Tačiau sertifikuotas pasyvių namų vystytojas Žilvinas Jocius atkreipia dėmesį, kad ši medžiaga ir technologija efektą duoda tuomet, kai tinkamai naudojama ir laikomasi griežtų darbo su ja reikalavimų.
„Teisingai technologiškai išpurkšti poliuretaną yra ganėtinai sudėtinga, nes reikalingos ir tinkamos aplinkos sąlygos, ir technologinės žinios, ir specifinė įranga. Todėl nesilaikant griežtų taisyklių net su tomis pačiomis žaliavom galima gauti labai skirtingus rezultatus, – aiškina specialistas. – Be to, užsakovas turėtų labai suklusti išgirdę siūlymą: „Mes padarysim pigiau“. Kaip taisyklė, rinkoje tai galima pasiekti tik naudojant pigesnes, prastesnės kokybės žaliavas, nesilaikant dalies technologinių reikalavimų. Kas blogiausia, kad klientas, kuris nėra šios srities specialistas, nekokybiškai atlikto darbo gali nepastebėti net dešimtmetį, bet galiausiai brokas išlenda.“
Ž.Jocius pasakoja, kad poliuretano putų yra įvairių rūšių, skiriasi jų techninės savybės ir paskirtis. Pavyzdžiui, juodgrindžių šiltinimui tinka tik tos, kurių tankis ne mažesnis kaip 50 kg kubiniame metre, o atsparumas gniuždymui ne mažesnis kaip 200 kPa. Šias charakteristikas galima rasti planuojamų naudoti medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijoje. Jis rekomenduoja reikalauti šio dokumento pas darbus siūlančius atlikti specialistus ir taip įsitikinti, kad užsakytiems darbams bus naudojamas tinkamas produktas.
„Jei šį dokumentą atsisakoma pateikti, – būtina suklusti ir geriau nesinaudoti tokių siūlytojų paslaugomis, nes akivaizdu, kad jie planavo naudoti nekokybiškas ar techninių reikalavimų neatitinkančias medžiagas, – pasakoja apšiltinimo specialistas. – Klientas pasakojo atvejį, kai jam buvo pažadėta naudoti kokybiškas žinomos Vokietijos kompanijos medžiagas, o atvykę darbininkai išsirideno statines be atpažinimo ženklų – akivaizdu, kad buvo planuota naudoti nekokybiškas žaliavas. Klientas juos išprašė.“
Sluoksnis po sluoksnio
Specialistas akcentuoja, kad įrengiant nebetonuotas juodgrindes privaloma laikytis projekte numatytų reikalavimų. Tačiau bendri tokių grindų įrengimo principai išlieka.
Anot jo, pirmiausia sutankinamas gruntas, klojamos požeminės komunikacijos, hidroizoliacija, tinklelis nuo graužikų (jis nebūtinas, jei rūsio ar pusrūsio grindys žemiau nei 80 cm nuo žemės paviršiaus, nes tokiame gylyje graužikai negyvena), tinklas kuo stambesnėmis akimis, kuriuo prispaudžiama hidroizoliacija ir tinklelis. Ant jo jau purškiamas uždarų porų poliuretano sluoksnis. Beje, dėl to, kad ši medžiaga žymiai geriau laiko šilumą, jos sluoksnis būna gerokai plonesnis nei kitų grindų šiltinimo medžiagų. Tai gali būti ypač svarbu, jei siekiama, kad grindys pakiltų kuo mažiau. Atliepiant technologijai ir siekiant maksimalaus šiltinimo efekto, privaloma purkšti mažiausiai tris poliuretano putų sluoksnius, kurių bendras storis, priklausomai nuo siekiamų charakteristikų, būna apie 4–6 cm. Ž.Jocius pažymi, kad, pavyzdžiui, jau 4cm storio uždarų porų poliuretano „IZOputos“ garantuoja 100-procentinį sandarumą.
Ant šios šiltinimo medžiagos klojama garo izoliacija (šildomoms grindims – aliuminizuota plėvelė, kad būtų pasiektas geresnis šildomų grindų efektyvumas), šildomų grindų vamzdynai ar elektros kabeliai, liejamas betono sluoksnis, o ant jo klojama pasirinkta grindų danga.
Ž.Jocius akcentuoja, kad šiltinimas uždarų porų poliuretano putomis „IZOputos“ gal ir nebus pigesnis, palyginti su kitomis šiltinimo medžiagomis, bet visais atvejais pasiekiamas žymiai kokybiškesnis rezultatas. Be to, šiltinimas poliuretano putomis ypač efektyvus ten, kur su gabalinėmis šiltinimo medžiagomis sudėtinga ar net neįmanoma prieiti, pavyzdžiui, sujungimai, apėjimai, išsikišimai, vamzdynai ir pan. Poliuretano putos limpa prie daugelio paviršių ir jomis lengvai pasiekiami net sudėtingi namo mazgai.
