Kaip keistųsi NT mokestis
NT mokestis Lietuvoje egzistuoja jau dabar. Iki šiol jį mokėdavo gyventojai, kurių visų turimų NT objektų vertė viršydavo 150 tūkst. eurų.
Vis dėlto Finansų ministerija siekia, kad nuo 2026 m. jį mokėtų daugiau gyventojų – apie 500 tūkst., kai šiuo metu šį mokestį kasmet moka maždaug 30 tūkst. žmonių. Mokestį numatoma skaičiuoti už kiekvieną būstą atskirai, net ir už pirmąjį.
Ar ir kiek reikėtų mokėti, priklausytų nuo to, ar būstas viršija vidutinę vertę (NT verčių medianą) savivaldybėje, ar ne. Mokestis būtų skaičiuojamas kiekvienoje savivaldybėje atskirai.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, gyvenamajam būstui būtų taikomas lengvatinis apmokestinimas – pusė žmonių neturėtų mokėti jokio NT mokesčio, o vidutinis mokestis siektų apie 14 eurų per metus. Be to, senjorai galėtų atidėti šio mokesčio mokėjimą.
NT verčių mediana – vidutinė būsto vertė. NT mokesčio tarifus siūloma susieti su savivaldybės NT vertės mediana – medianos neviršijanti dalis apmokestinama 0 proc., nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., virš dviejų medianų – 0,1 proc. tarifu.
Už kitą nekomercinį nekilnojamąjį turtą tarifų dydžio (0,1–1 proc.) nustatymo teisė sutelkta savivaldybėms. Mokestis, priešingai nei dabar, būtų pervedamas į savivaldybių biudžetus.
Skaičiuojama, kad iš šio mokesčio būtų galima surinkti nuo 18 iki 103 mln. eurų – priklausomai nuo savivaldos pasirinkto tarifo kitam nekomerciniam turtui (0,1–1 proc.). Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiuo metu už NT mokestį surenkama apie 11 mln. eurų.
Pirmam būstui, kur asmuo deklaravęs gyvenamąją vietą, bus taikomas mažesnis NT mokesčio tarifas – 0,06 proc. iki 0,1 proc. tai vertei, kuri viršys medianą. Antram ir kitiems būstams savivaldybės pačios galėtų nustatyti NT mokesčio tarifą, tačiau jis turėtų būti tarp 0,1–1 proc.
Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Gintarė Sabaliauskienė 15min pateikė NT apmokestinimo pavyzdį, jei žmogus turi du nekilnojamojo turto objektus – vieną šalia kito tame pačiame name, tos pačios kvadratūros.
„Pirmasis jo būstas (ten, kur deklaruota gyvenamoji vieta) gali būti apmokestinamas priklausomai nuo medianos. Jei neviršija medianos – neapmokestinamas, jei viršija, atitinkamai pagal viršijimą – nuo 0,06 proc. iki 0,1 proc. tarifu“, – aiškino ji.
Pasak G.Sabaliauskienės, jei mediana yra, tarkime, 60 tūkst. eurų, o buto vertė – pvz., 120 tūkst. eurų, būtų apmokestinama vertė, viršijanti medianą.
„Šiuo atveju: būsto vertė nuo 0 iki 60 tūkst. eurų – neapmokestinama, nuo 60 tūkst. iki 120 tūkst. eurų apmokestinama 0,06 proc. tarifu. Kitaip tariant, apmokestinama medianą viršijanti vertė, o ne visa būsto vertė“, – komentavo G.Sabaliauskienė.
Antrasis butas, tarkime, nuomojamas, bus apmokestinamas pagal savivaldybės nustatytą tarifą (atitinkamai nuo 0,1 iki 1 proc. tarifas).
„Jei būstas nuomojamas juridiniam asmeniui, tuomet būstas, savivaldybės sprendimu, būtų apmokestinamas nuo 0,5 iki 3 proc. tarifu, bet mokestį moka pats juridinis asmuo (kaip ir dabar)“, – pridūrė ji.
Mediana būtų apskaičiuojama remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos disponuojamais Registrų centro duomenimis apie gyvenamosios paskirties objektų mokestines vertes, kurios šiuo metu perskaičiuojamos kas penkerius. Vėliau, kaip planuojama, būtų perskaičiuojamos kas trejus metus. Pastarąjį kartą mokestinės vertės nustatytos 2021–2026 metų masiniu turto vertinimu. Tiesa, Registrų centro nustatyta būsto vertė paprastai būna mažesnė, nei kaina rinkoje.
Kiek reikėtų mokėti?
Dėl siūlomo NT mokesčio modelio dar turės apsispręsti Seimas. Jei parlamentarai visgi pritartų šiems pokyčiams, paskaičiuokime, kiek didmiesčių gyventojams tektų mokėti už būstą.
Vilniuje NT mediana siekia 60,1 tūkst. eurų. Įsivaizduokime, kad Registrų centro nustatyta jūsų būsto vertė yra 100 tūkst. eurų, todėl jis pakliūtų į 0,06 proc. apmokestinimo tarifą.
Iš 100 tūkst. būsto vertės sumos atėmus neapmokestinamą 1 medianos dydį (60,1 tūkst.), o 0,06 proc. tarifą pritaikius likusiai 39,9 tūkst. eurų sumai, NT mokestis už metus tokiam būstui būtų 23,94 euro.
Imkime ir Kauno pavyzdį. Čia mediana siekia 47,4 tūkst. eurų. Jei kauniečio būsto vertė 100 tūkst. eurų, tuomet jam tektų sumokėti 33,64 urus NT metinio mokesčio.
Kelkimės į Klaipėdą. Uostamiesčio mediana siekia 47,4 tūkst. eurų. Jei klaipėdiškis gyventų 100 tūkst. eurų vertės būste, tuomet už NT per metus sumokėtų 33,64 euro.
Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, didžiausia mediana fiksuojama Neringos savivaldybėje – 111 tūkst. eurų, Vilniuje – 60,1 tūkst. eurų ir Klaipėdoje – 47,4 tūkst. eurų.
Didžiausia mediana fiksuojama:
- Neringos savivaldybėje – 111 tūkst. eurų;
- Vilniuje – 60,1 tūkst. eurų;
- Klaipėdoje – 47,4 tūkst. eurų.
O mažiausia NT verčių mediana - regionuose.
Mažiausia mediana fiksuojama:
- Ignalinos rajone – 3,6 tūkst. eurų;
- Zarasų rajone – 4,1 tūkst. eurų;
- Pasvalio rajone – 4,7 tūkst. eurų.
Pasvalio, kurio NT turto vertės mediana yra 4710 eurų, gyventojui, turinčiam NT už 50 tūkst. eurų, per metus tektų atseikėti 43,4 eurus NT mokesčiui.
Jau dabar siūlomam NT mokesčiui negailima kritikos.
Vertėtų sieti mokestį su vidutinėmis rinkos vertėmis
Bendrovės „Taxlink“ direktorius Justinas Basalykas mano, kad teisinga paskirstyti NT mokesčio surinkimą tarp visų gyventojų, o ne apkrauti turtingesniuosius ar daugiau brangaus NT turinčius asmenis, surenkant šį mokestį į biudžetą. Dabartinė siūloma reforma, anot jo, kardinaliai pagerina brangesnį turtą turinčių asmenų mokestinę naštą.
J.Basalyko teigimu, esminis siūlomos reformos trūkumas yra susieti NT mokestį su mediana (vidurine verte), kuri yra žymiai mažesnė už vidutines rinkos kainas. Todėl gyventojų atžvilgiu būtų teisingiau susieti su vidutinėmis rinkos vertėmis.
Panašiai 15min kalbėjo ir Akmenės r. sav. meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas.
„Esmė, kokia tikra to turto vertė. Mes susiduriame su juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokesčiu. Pastebime, kad investicija padaroma už 100 mln. ir tikiesi NT bent už 50 mln., bet matai, kad Registrų centre ši įmonė moka tik nuo 16 mln. eurų NT mokestį. Vadinasi, taikomi tarifai, kurie aiškiai mažina NT vertę. Klausimas, kokios tikrosios vertės bus", – svarstė V.Mitrofanovas.
Jis pateikė pavyzdį, kad Akmenėje šiuo metu žemės ūkio paskirties žemės hektaras kainuoja apie 3000 eurų.
„Pigiau kaip už 5000 eurų/ha nenupirksi, tai žino ūkininkai. Pateikiamas notarų sandorių vidurkis, bet suprantame, kad, ko gero, pusė sumos mokama bankiniu pavedimu, kita dalis paduodama grynais. Tokie piktnaudžiavimai nusimato ir NT sandorių rinkoje", – prognozuoja V.Mitrofanovas.
Miesto gyventojai mokės mažiau, nei užmiesčio
Siūlomo NT mokesčio trūkumų įžvelgiama ir daugiau.
Seimo narys, Laisvės partijos atstovas Kasparas Adomaitis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė, kad iš principo problemų kelia pasiūlytas NT mokestis ir medianos arba kiekvienos savivaldybės vidurinės turto vertės, pagal kurias būtų sprendžiama, kas mokestį turės mokėti, o kas – ne. Jis pastebėjo, kad užmiesčio gyventojai mokės daugiau, nei miesto.
„Vilniaus miesto mediana yra aukšta – 60,1 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad net ir už gana brangų (Lietuvos mastu) būstą miesto pakraštyje, kuris kainuotų apie 100 tūkst. eurų, tektų mokėtų labai nedidelį arba jokio NT mokesčio (mano skaičiavimu – 23,6 euro).
Vilniaus rajono mediana jau yra gerokai mažesnė – 35,1 tūkst. eurų. Todėl už kelių šimtų metrų esantis, iš esmės tokios pat 100 tūkst. eurų vertės, bet jau Vilniaus rajone esantis būstas, turėtų mokėti jau ir maksimalų pirmam būstui taikomą mokestį – 0,1 proc. Mano apskaičiavimu – 50 eurų“, – rašė Seimo narys.
Ta pati problema, pasak jo, bus Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.
„Nors pačios sumos nedidelės, bet teisingumo nėra daug, jei jau NT mokestis atsirastų. Daug logiškiau būtų taikyti visai Lietuvai vienodą medianą. Tai, aišku, reikštų, kad daugelyje Lietuvos rajonų NT mokestis nebūtų taikomas, bet tame bėdos nematau“, – sakė parlamentaras.
Nesupranta, kodėl vieni lygesni už kitus
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius, kalbėdamas su 15min, pripažino įžvelgiantis dar du dalykus, į kuriuos nebuvo pažvelgta ambicingai.
Pirmiausiai jis nesupranta, kodėl vieni lygesni už kitus – dalis įmonių iki šiol yra atleistos nuo NT mokesčio.
„Nesuprantami lieka tokie nekilnojamojo turto neapmokestinimai kaip kad žemės ūkio bendrovių, ritualinių paslaugų, laidojimo paslaugų bendrovių, kurios yra pelningos, demonstruojama nemažas pajamas. Tai kodėl čia bijoma pajudinti? Nesuprantama“, – mano M.Statulevičius.
M.Statulevičius beda ir į savivaldybių ir valstybės nekilnojamąjį turtą, už kurį NT mokestis taip pat nemokamas.
„Jei jis būtų apmokestintas, būtų paskata peržiūrėti savo nekilnojamąjį turtą ir perteklinį turtą, už kurį reikėtų mokėti mokestį, prašyti didesnių asignavimų, už tą turtą didėtų išlaidos (būtų jau ne vien šildymas, apsauga ir pan.). Tai skatintų peržiūrėti ir atsisakyti kai kurio turto“, – mano M.Statulevičius.
NT mokestį mokės jo neturintys
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus 15min sakė, kad pagrindinė klaida, kuri yra daroma mokestinių priemonių analizėje, yra ta, kad svarstant juos neskiriamas deramas dėmesys išsiaiškinti, kaip mokestinės politikos pasikeitimas lems asmenų, įmonių ar Vyriausybės elgesį.
„Nekilnojamojo turto mokestis turės poveikį asmenų elgsenai, tačiau ne tokį, kokį matomai turi omenyje įstatymų leidėjai. Įvedant šį mokestį derėtų turėti omenyje, kad dalis jo mokėtojų bus NT neturintys asmenys. Kaip taip? Paprastai. Nemenka dalis asmenų savo būsto neturi ir jį nuomojasi. Kai paklausa yra didesnė už pasiūlą, nekilnojamojo turto savininkų derybinės pozicijos yra stipresnės už besinuomojančių ir todėl nuomos tikslais keletą nekilnojamojo turto objektų valdantys asmenys šį mokestį nesunkiai perkels nuomininkams ant pečių (jie jiems perkels net ir mokesčius už tą plotą, kuriame patys gyvena)", – pastebi A.Bartkus.
Tokiu būdu visą nuomai skirto nekilnojamojo turto savininkams tenkantį mokestį, pasak jo, iš tiesų sumokės nekilnojamojo turto neturintys asmenys. Kaip tai paveiks besinuomojančius būstą?
„Paskatins toliau nuomotis ar greičiau įsigyti savo. Dėl to, kad mokestis nebus didelis, didelio poveikio nebus, tačiau vieną, kitą asmenį tai paskatins greičiau pirkti nuosavą būstą, o ne jį nuomotis. Kaip NT mokestis atsilieps nuomos kainoms? Žinoma, kad jas šiek tiek padidins, sukeldamas nedidelius kainų spaudimus kitose grandyse“, – prognozuoja Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas.
Kas iš tiesų apmokestinama šiuo mokesčiu? Pasak A.Bartkaus, atsakymas yra paprastas – pirmenybė ar preferencija turėti erdvesnį ar geresnėje vietoje esantį būstą.
„Šitos pirmenybės yra nekenksmingos ir nesukelia jokios žalos ar pavojaus aplinkiniams. Erdvesnį būstą valdantys asmenys valdo jį kitą kartą ne dėl to, kad turi aukštesnes pajamas už kuklesniame būste gyvenančius žmones, o todėl, kad turi tam poreikius. Didesnis vaikų skaičius, įvairūs pomėgiai nulemia ir daro įtakos tam, kokiame būste asmuo gyvena“, – komentavo A.Bartkus.
Pasak jo, paklausa būstui yra labai glaudžiai susijusi su asmeniniais žmogaus poreikiais.
„Nemenka dalis asmenų, kurie galėtų sau leisti geresnį būstą, to nedaro, nepaisant to, kad pajamos jiems tai leidžia. Tiesiog jų pirmenybių sąraše būstas neužima pirmos vietos ir nemenka dalis asmenų įsigyja aukštesnės vertės būstą nei kiti panašias pajamas gaunantys asmenys, nes būstas yra itin jiems svarbus. Apmokestinimas, kuris nusitaikė į nekenksmingus aplinkiniams žmogaus prioritetus, yra ydingas iš esmės“, – teigė jis.
Anot A.Bartkaus, didžioji dalis nekilnojamąjį turtą valdančių asmenų, net ir turinčių po kelis objektus, nedalyvauja šioje rinkoje.
„Tai žmonės, kurie įsigiję būstą savo reikmėms ir neketina jo keisti. Nekilnojamojo turto rinkos vėsinimas, sukuriant mokestį, kurį mokės šioje rinkoje nedalyvaujantys asmenys rodo, kiek šis mokestis yra netaiklus“, – apibendrino jis.
Galės panaudoti pinigus infrastruktūrai gerinti, mažins šešėlį
Vis dėlto yra ir gerųjų šio pasiūlymo pusių. Viena jų – pagalba kovojant su šešėliu.
V.Mitrofanovas 15min teigė, kad NT nuomos dalis vis dar dideliame šešėlyje.
„Nuomojamame būste nesiregistruoja gyventojai ir nemoka nei už šiukšles, nei už kitas paslaugas, nors matome, kad tuose būstuose gyvena žmonės. Šešėlinės veiklos didelė dalis“, – atkreipė dėmesį jis.
Pašnekovo nuomone, antrą būstą reikėtų apmokestinti – tai prisidėtų prie šešėlio mažinimo, mokestį būtų galima perkelti ant nuomininkų pečių.
Be to, V.Mitrofanovas džiaugiasi, kad šis mokestis suplauks į savivaldybių biudžetą.
„Manau, svarbu, kad pradėtume mokėti šį NT mokestį. Visuomenė reikalauja sutvarkyti blogus kiemus, skundžiasi parkavimo aikštelių trūkumu, bet tam reikia pinigų. Šitie mokesčiai iš NT turėtų aiškiai būti nukreipti infrastruktūrai gerinti“, – 15min teigė jis.
Pasak V.Mitrofanovo, savarankiška savivaldybės biudžeto dalis, kurią ji turi teisę perskirstyti, sudaro 17 proc., tuo tarpu Vakarų Europoje – iki 36 proc., o tokiose šalyse kaip kad Olandijoje, Suomijoje – iki 50 proc. „Tad mūsų savivaldybių tikslas turėti mokestinę bazę kuo didesnę“, – kalbėjo Akmenės r. sav. meras.
M.Statulevičius antrino, kad geras dalykas yra tas, kad NT mokestis bus renkamas į savivaldybių biudžetą, „todėl nebus iškreiptos sistemos, kai dalis mokesčių eina į savivaldybių biudžetą iš juridinių asmenų, o iš fizinių asmenų eina į valstybės biudžetą“.
„Pasaulyje įprasta, kad viskas eina į savivaldybių biudžetą, ir tai sveikintina, logiška. Prieštaravimų čia jokių ir neturime. Kadangi pačios savivaldybės yra savarankiškos nustatyti mokesčių tarifus, mokesčių dydžius, atleisti nuo mokesčio savo savivaldybės teritorijoje“, – įsitikinęs M.Statulevičius.
