Saulės elektrines daugiabučiuose leidžiama įrengti ant stogo arba fasado, o pagamintą energiją naudoti įvairiems tikslams, priklausomai nuo gyventojų sutarimo – arba kompensuoti bendrąsias namo elektros energijos išlaidas, arba mažinti visų būtų elektros energijos sąskaitas.
Visgi, skaičiuojama, jog saulės elektrinės ant daugiabučių stogų nėra labai populiarios, nes tam reikia ruošti dokumentaciją, gauti kvietimą paramai bei surinkti kaimynų parašus, dėl ko gyventojai dažnai patys nesiima iniciatyvos. Siekiant nuimti naštą nuo gyventojų pečių, švedų kapitalo nekilnojamo turto plėtros bendrovė „Bonava Lietuva” priėmė sprendimą saulės elektrines ant naujai statomų daugiabučių vystyti savo iniciatyva, o sukauptą energiją naudoti bendroms namų elektros išlaidoms kompensuoti, taip mažinant gyventojų išlaidas už komunalines paslaugas.
„Naujai statomuose daugiabučiuose Fabijoniškėse įrengsime 30 kW galingumo saulės elektrines, kurios padės kompensuoti bendrąsias namų elektros sąnaudas – kiemų ir laiptinių apšvietimo, automatikos sistemų, liftų, šilumos ūkio įrenginių ir vėdinimo sistemų. Tai mūsų investicija, kuri, tikime, didins konkurencinį pranašumą tarp vystytojų, nes mūsų gyventojams mažės išlaidos už elektros energiją“, – sako „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras.
Daugiabučių kompleksas pavadinimu „Forest Gate“ Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone bus pirmasis bendrovės projektas Lietuvoje, kuriame veiks saulės elektrinės. „Tai bandomasis projektas Lietuvoje, tačiau jame bus panaudota geriausia mūsų patirtis iš kitų Europos valstybių, kuriose veikiame ir jau ilgus metus naudojame saulės energiją“, – pažymi R.Pleteras.
Skaičiuojama, kad 1 kW galingumo saulės elektrinė per metus pagamina apie 1 tūkst. kWh elektros energijos, todėl 30 kW elektrinė atitinkamai pagamins maždaug 30 tūkst. kWh elektros energijos, kas įprastomis sąlygomis turėtų pilnai tenkinti ir kompensuoti bendrąsias daugiabučio elektros sąnaudas.
Bendrovės vadovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje absoliuti dauguma daugiabučių turi plokščias stogo konstrukcijas, kurios puikiai tinka saulės elektrinių įrengimui ir eksploatavimui, tačiau patiems gyventojams įsirengti saulės elektrines ant bendro naudojimo konstrukcijų yra sudėtinga.
„Nors nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. sumažėjo biurokratiniai reikalavimai įrengiant saulės elektrines daugiabučiuose, vienas veiksnys Lietuvoje lieka neįkandamas. Tai – kaimynų sutikimas. Gali atrodyti juokinga, tačiau praktika rodo, kad gauti 50 proc. plius 1 namo bendraturčio sutikimą įrengti saulės elektrinę ant daugiabučio stogo yra misija neįmanoma“, – sako R.Pleteras ir paaiškina: kartais gyventojai tiesiog nesupranta naudos, kai kurie nenori papildomų išlaidų, nes ketina būstą parduoti, kiti būstą nuomoja ir patys nekreipia dėmesio į sąskaitas už elektros energiją.
Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, jog pasiūloje tokių projektų nėra daug, bendrovė priėmė sprendimą saulės elektrines ant naujai statomų daugiabučių stogų įrengti savo sąskaita.
„Toks sprendimas reiškia, kad gyventojams nereikės sukti galvos dėl mažesnių elektros energijos sąskaitų, taip pat niekam nereikės ginčytis ir pyktis dėl potencialios naudos renkant parašus dėl elektrinės įrengimo, nes naujakuriams įsikėlus į naujus namus, saulės elektrinės jau dirbs savo darbą“ – sako R.Pleteras.
Bendrovės vadovas priduria, kad saulės elektrinėms, kaip ir patiems pastatams, vidaus apdailai bei visiems pastatų priklausiniams, galios vystytojo teikiama garantija.
