Problemas sprendžia bendraudami
Pagal naujausią Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) statistiką, Kaunas užima antrąją vietą pagal renovuotų daugiabučių skaičių. Skaičiuojama, kad mieste nuo 2013 m. renovuoti 79 seni daugiabučiai. Tačiau laikinoji sostinė susiduria ir su keletu renovacijos iššūkių.
„Renovacijos procesą neišvengiamai lydi tam tikri nuogąstavimai. Vieni dažniausių – dėl vykdomų statybos darbų kokybės: apšiltinimo, langų, šildymo sistemų ir inžinerinių tinklų. Laimei, rimtų renovacijos pažeidimų kol kas neužfiksavome, dažniau susiduriame su nesusipratimais. Pavyzdžiui, šildymo sistemos vamzdynai ir stovai yra bendro naudojimo objektai, todėl gyventojai kartais nustemba sužinoję, kad atnaujinant šią sistemą teks ardyti apdailą, kurią jie buvo pasidarę. Tačiau tokios bėdos greitai išsprendžiamos nuvykus į vietą ir paaiškinus, kaip atrodo šilumos sistemos atnaujinimas“, – pasakoja Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriaus Administravimo ir renovacijos poskyris vedėjas Kęstutis Miškinis.
Užbėgti už akių renovacijos problemoms padeda ne tik specialistų darbas, bet ir pačių gyventojų dėmesingumas, pastebi savivaldybės atstovas. Anot jo, buvo atvejų, kai žmonės pačiu laiku pastebėjo galimą broką ir apie tai pranešė.
„Pavyzdžiui, ne taip seniai vienas gyventojas pastebėjo, kad jo balkono apdaila šiek tiek skiriasi nuo kaimyno. Paaiškėjo, jog darbai iš tiesų atlikti netinkamai, todėl rangovas juos tuoj pat perdarė. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau, bet galime pasidžiaugti, kad dažniausiai su rangovais pavyksta rasti bendrą kalbą ir į visas pastabas atsižvelgiama“, – pasakoja pašnekovas.
Kalbėdamas apie renovacijos procesą mieste, K. Miškinis pastebi, kad pastaraisiais metais jis itin sklandus: renovacijos tvarka nesikeitė kelerius metus, tad visiems renovacijos dalyviams aišku, kokie yra renovacijos žingsniai, kaip vyksta pats atnaujinimas. „Labai svarbus ir bendras visų renovacijos dalyvių darbas, nes daugiabučių modernizavimas yra kaip laikrodis – jis veikia tiek, kiek veikia visi krumpliaračiai“, – sako K. Miškinis.
Norėtų įgyvendinti daugiau priemonių
Kėdainių rajone nuo 2013 m. atnaujinta 18 daugiabučių, dar 7-iuose šiuo metu vyksta renovacijos darbai. Šio šildymo sezono pradžia buvo ypatinga net 14-ai daugiabučių, nes po renovacijos jie pasitinka pirmąją žiemą. Nors tokie rezultatai džiugina vieną didžiausių renovaciją Kėdainiuose administruojančių įmonių, jos atstovas, gamybos vadovas Rimantas Šleivys neslepia – renovacijos tempai mieste galėtų būti didesni.
„Matome, kad Kėdainiuose žmonės vertina nekilnojamąjį turtą kiek kitaip nei didesniuose miestuose. Jeigu užuot investavę į renovaciją, jie gali nusipirkti nuosavą namuką netoli miesto, tuomet svarsto ilgiau. Nors iš tikrųjų nekilnojamasis turtas turi vertę bet kuriuo atveju ir investuoti į jį verta. Tiesa, mieste yra ir kitokių pavyzdžių – tie, kas ryžosi renovacijai, labai džiaugiasi ir nori pasidalyti savo gerąja patirtimi su visu miestu. Ateina padėkoti ir mums“, – pasakoja pašnekovas.
Vienas iš rimčiausių iššūkių jau įgyvendinat renovaciją – atsargus gyventojų požiūris į priemones, kurios netaupo energijos. „Dauguma namų noriai įgyvendina tik energinio efektyvumo priemones, nors atnaujinimo labai reikia ir šalto vandens sistemai, ir kanalizacijai, ir elektros instaliacijai. Vis tik daugiabučiai seni, kai kurie jau susiduria su rimtomis kanalizacijos ir kitokiomis problemomis. Visada rekomenduojame įgyvendinti kuo platesnį priemonių paketą, tačiau žmonės santūriai vertina priemones, kurioms nėra teikiama parama“, – pasakoja R. Šleivys.
Geras pavyzdys užkrečia
Klaipėdos miesto savivaldybėje nuo 2013 m. renovuoti 72 daugiabučiai. Šiuo metu renovacijos darbai pradėti dar 62 daugiabučiuose. Uostamiestyje jaučiamas didžiulis susidomėjimas renovacija, pastebi Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Butų ir energetikos poskyrio vyriausioji specialistė Inga Kubilienė. Pašnekovė neslepia – didžiausią įtaką renovacijos tempams turi gerieji renovacijos pavyzdžiai.
„Pastebime, kad sėkmingai renovuotas namas iškart patraukia kaimynų dėmesį, jie irgi pradeda domėtis renovacija. Kita vertus, turėjome pavyzdį, kai aplink daugiabutį, kurio rangovas bankrutavo, nuvilnijo nuogąstavimų banga – kaimyniniai namai tokiu atveju į renovaciją reaguoja atsargiau. Laimei, ši ne visai džiugiai prasidėjusi istorija pasibaigė laimingai – buvo įvykdytas dar vienas konkursas, kurį laimėjo geri rangovai, šiuo metu daugiabutis jau beveik baigiamas renovuoti, jame bus sumontuoti ir saulės kolektoriai“, – pasakoja I. Kubilienė.
Pašnekovė priduria, kad nepaisant gerų bendrų rezultatų, didesnio renovacijos proveržio laukiama senamiestyje. Kol kas ten renovuoti tik keli namai. „Pavyzdžiui, turime vieną 1920 m. statybos namą, kuris ryžosi ypatingai renovacijai, atitinkančiai kultūros paveldo reikalavimus – sienos šiltinamos ne iš išorės, o iš vidaus. Tikimės, kad šio namo gyventojų pavyzdžiu susidomės ir kiti senieji daugiabučiai, kurių renovacijai reikia papildomų pastangų ir laiko“, – pastebi pašnekovė.