Žmonija šimtus, tūkstančius metų naudojo natūralios kilmės minimaliai apdorotas vietines medžiagas. Tarp jų: molį, kalkes, neapdorotą ar mažai apdorotą medieną, linų aliejų, natūralius pigmentus, šiaudus, kanapių pluoštą ir kitas medžiagas. Kokie šių medžiagų privalumai ir, ar jos dar gali atrasti savo vietą šiuolaikinėje statyboje?
1. Molis
Molis yra itin paplitusi, beveik visame pasaulyje prieinama medžiaga, kuri gali būti naudojama įvairiems statybos sprendimams. Molis beveik visuomet yra inertiška ir neturinti toksiškų savybių medžiaga. Be panaudojimo plytų gamybai bei stogo dangai (čerpėms), molis gali būti pritaikomas interjero apdailos sprendimams.
Iš molio gali būti ruošiamas šiuolaikiškas sienų glaistas ir net dažai, kurie, palyginus su įprastiniais, nereikalauja, kad į sudėtį būtų įtraukta konservantų ir kitų pavojingomis savybėmis pasižyminčių cheminių junginių. Molio glaistai ar dažai – tai ne tik aplinkai ir sveikatai draugiškesnis sprendimas, bet ir gali padėti sukurti unikalų įspūdį jūsų namuose.
2. Kalkės
Kalkės – viena seniausiai apdailai naudojamų medžiagų. Kalkės pasižymi stipriomis šarminėmis savybėmis – jos veikia dezinfekuojančiai, gali apsaugoti pastato komponentus nuo pelėsio. Kalkės gali būti naudojamos tinkų ar glaistų gamybai bei paviršių „balinimui“. Kalkės įeina į daugelio šiuolaikinių tinkų bei glaistų sudėtį. Tokius tinkus galima pasidaryti ir patiems maišant kalkes su smėliu, o „kalkių pienas“ sienų balinimui gaminamas išmaišant kalkes vandenyje. Sendintos kalkės gali būti naudojamos itin patvarių tinkų gamyboje, prilygstančių pažangiausioms šiuolaikinėms medžiagoms.
3. Mažai apdorota ar neapdorota mediena
Mediena tik mums yra statybinė medžiaga ar kuras, bet gamtoje negyva mediena yra maistas ar buveinė įvairiems organizmams. Todėl ir išsivystė praktika statybinę medieną apsaugoti nuo pelėsio, vabzdžių poveikio. Tai ypač svarbu jei mediniai statybos elementai yra drėgnoje aplinkoje. Šiandien medienos apsaugai dažniausiai naudojame sintetines biocidines medžiagas: fungicidus, insekticidus, algicidus ir kitas kategorijas.
Daugumą šių medžiagų nėra draugiškos aplinkai, nes pavojingos cheminės medžiagos pamažu sklinda ir daro neigiamą poveikį. Tačiau sintetiniams biocidams yra puikių alternatyvų. Viena jų yra medienos paviršiaus padeginimas, kas padaro medienos paviršių atspariu aplinkos poveikiui. Medieną galima padengti apsauginiu aliejumi (pavyzdžiui, linų sėmenų aliejumi) arba apdoroti termiškai (karščiu). Šis, vis labiau populiarėjantis būdas, suteikia medienai atsparumo ir nereikalauja cheminių medžiagų panaudojimo.
4. Linų sėmenų aliejus
Linų aliejus naudojamas paviršių apdailai, impregnavimui. Natūralų linų sėmenų aliejų galima naudoti kaip lako atitikmenį medienos ar kitokiems paviršiams, pavyzdžiui, tam tikro dekoratyvinio tinko padengimui. Linų sėmenų aliejus susigeria į nuteptus paviršius ir per kurį laiką polimerizuojasi, sudarydamas kietą paviršių ar plėvelę. Įprastai linų aliejumi paviršiai tepami kelis kartus.
Linų aliejaus pagrindo lakas ruošiamas iš dvigubo virinimo linų aliejaus ir džiūvimą skatinančių priedų, nors ir pats aliejus be papildomų priedų tinka naudoti paviršiams. Į sudėtį taip pat gali būti pridedama pigmentų. Įprastai linų aliejus neturi jokių pavojingumo savybių, o išdžiūvęs tampa ilgaamže paviršių apdaila, kuri gali tarnauti 15 metų ar daugiau. Jei perkate linų aliejaus pagrindo laką, svarbu įsitikinti, kad sudėtyje nebūtų tirpiklių, kurie apdorojus paviršius pateks į aplinką ir, jei kalbame apie vidaus aplinką, gali daryti neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
5. Natūralūs pigmentai
Natūralūs pigmentai gali būti mineralinės, augalinės arba gyvūninės kilmės. Istoriniais laikais jie buvo surenkami gamtoje ir naudojami buityje. Tokių pigmentų pavyzdžiai: įvairių spalvų žemės, trintos mineralinės uolienos, anglis, augalų, grybų nuovirai (ekstraktai) ar net tam tikrų vabzdžių pigmentai. Šios medžiagos buvo maišomos su vandeniu (arba aliejumi) pridedant pagalbinių medžiagų ir naudojamos paviršių dekoravimui.
Pigmentai gali būti įmaišomi į tinkų bei glaistų sudėtį ar net naudojami maišant su dažais atspalvių kūrybai. Žinoma, kad kai kurie istoriškai naudoti mineraliniai pigmentai yra itin pavojingi sveikatai ir aplinkai. Čia kalbame apie pigmentus sudarytus iš arseno ar sunkiųjų metalų (švino, gyvsidabrio, kadmio ir kt.). Šiais laikais tarp komerciškai prieinamų pigmentų tokių junginių vargu ar sutiksime arba jie bus atitinkamai paženklinti.
6. Šiaudai
Istoriškai šiaudai Lietuvoje buvo naudojami daugiausia šiaudinių stogų gamybai bei kaip komponentas ūkių pastatų plaušmolio sienoms. Tai vis dar aktuali statybinė medžiaga, kuri iš naujo išpopuliarėjo palyginus neseniai, kai jai buvo atrastas daugiau mėgėjiškas, nišinis pritaikymas natūralioje „molio ir šiaudų“ namelių statyboje. Tokiai statybai šiaudai naudojami plaušmolio sudėtyje arba naudojamos suspaustų šiaudų kitkos, kaip sienų užpildas.
Smulkinti šiaudai taip pat gali būti naudojami tinkų sudėtyje. Šiaudai pasižymi geromis šiluminėmis savybėmis, yra prieinama, pigi ir gan universali statybinė medžiaga. Šiandien šiaudai įgauna vis platesnį pritaikymą profesionaliame lygmenyje. Populiarėja šiaudų pritaikymas skydinių-modulinių namų statyboje, kur naudojami presuotų šiaudų skydai.
7. Kanapės
Kanapės yra viena universaliausių žaliavų, iš kurios gali būti gaminamos įvairiausios medžiagos, įskaitant įvairius statybų komponentus. Pluoštą galima panaudoti popieriaus ar tekstilės gamybai, o statyboje – apšiltinimui, pavyzdžiui, iš pluošto gaminama kanapių vata. Kanapių spaliai – perdangų apšiltinimui, kanapių betono (angl. – hempcrete) gamybai arba kanapių tinko gamybai.
Kanapės – tai viena ekologiškiausių medžiagų, kuriai apdoroti dažniausiai nereikia pavojingų chemikalų, o auginant kanapes – visai nebūtinas augalų apsaugos priemonių naudojimas. Be to, kanapėms užauginti reikia mažai išteklių, tad kanapių pagrindo statybinės medžiagos turi žemą pėdsaką.
„Šiandien mūsų namų aplinka yra didžiausias mus veikiančių pavojingų cheminių medžiagų šaltinis. Šios medžiagos sklinda ne tik iš buitinės chemijos ar daiktų, bet ir iš interjero apdailos medžiagų. Didėjant aplinkai draugiškos statybos svarbai, galima tikėtis, kad natūralūs organiški sprendimai vis dažniau bus pritaikomi mūsų aplinkoje.“ – sako NonHazCity 3 projekto koordinatorius, cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius.
NonHazCity 3 projekto komanda parengė gaires namų renovacijai be pavojingų cheminių medžiagų „Kaip susikurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?“ Šis leidinys skirtas žmonėms, atnaujinantiems ar statantiems savo būstą, bet gali būti naudingas ir architektams bei statybos profesionalams, kuriems rūpi aplinkai ir žmogaus sveikatai draugiška statyba.
„Leidinyje pateikta informacija privertė susimąstyti ir dar atidžiau apgalvoti, kokias medžiagas naudoti natūralioje statyboje siekiant sveikatai draugiškos namų aplinkos“ – sako NonHazCity 3 projekto savanoris, natūralios statybos profesionalas Almantas Rožėnas.
Su leidiniu „Kaip sukurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?“ galite susipažinti čia.
