Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto (KTU ASI) Kompozicinių ir apdailos medžiagų laboratorijos mokslininkės dr. Milda Jucienė, dr. Virginija Sacevičienė ir dr. Vaida Dobilaitė pasakoja, kad lanksčios struktūros medžiagos yra lengvos, pasižymi puikiomis mechaninėmis savybėmis, atsparios ugniai ir UV spinduliuotei, nepraleidžia triukšmo, jų skaidrumas kinta plačiose ribose.
„Tokios plėvelės svoris siekia vos vieną procentą stiklo svorio, todėl tai yra puiki alternatyva šiai šimtmečiais naudojamai statybinei medžiagai. Architektai ir statybos inžinieriai domisi galimybe ne tik taikyti šias medžiagas tradiciniuose architektūriniuose sprendimuose, bet ir iš jų statyti naujus pastatus, panaudojant jas lygiavertiškai įprastiems statybos produktams – moliui, stiklo gaminiams, medienai, betonui, metalui“, – sako KTU Kompozicinių ir apdailos medžiagų laboratorijos vedėja M.Jucienė.
Iš dengtinių medžiagų gaminamos namų terasų, vasaros lauko kavinių stoginės, stogeliai virš komercinių pastatų durų ir langų. Taip pat paviljonai, skirti prekybai, pokyliams, ekspozicijoms, parodoms ir kitiems reprezentaciniams bei pramoginiams renginiams, kiti tentiniai statiniai.
Pavyzdžiui, Austrijos Oetztal slėnyje aukščiausiai kalnuose įsikūrusiame Soldeno slidinėjimo kurorte įrengtos keltuvų trasos, kuriose gondolos sporto entuziastus kelia iš 1363 m į 3040 m kalnų viršukalnes. Tokiame aukštyje pastatyta keltuvo stotis yra aukščiausiai esantis statinys, pagamintas iš plonos, peršviečiamos fluoropolimero plėvelės. Stotis suprojektuota taip, kad gali atlaikyti kalnų vėją iki 300 km/h ir kitas atšiaurias klimato sąlygas.
Kito įspūdingo pastato – didžiausios pasaulyje oranžerijos, Edeno sodo Kornvalyje, Didžiojoje Britanijoje kupolai taip pat pastatyti naudojant polimerinę plėvelę. Trys sluoksniai stiprios, antistatinės, skaidrios plėvelės, įtvirtintos plieninėse konstrukcijose, leido sukurti drėgnųjų tropikų ir pietinės vidutinio klimato juostos klimatines zonas, todėl dabar vienoje vietoje galima gėrėtis augalais iš viso pasaulio.
Sparčiai populiarėja bei pelnytai užima lygiavertę poziciją plėvelių ir degtinių medžiagų naudojimas laisvalaikio ir sporto kompleksų, oro uostų, geležinkelio ir autobuso stočių, automobilių aikštelių, koncertų salių ir lauko estradų statybai. Šiomis medžiagomis apipavidalinama pastatų išorė, dengiami stogai, įrengiamos durys, vartai, lubos, estetiniai ar funkciniai ekranai.
Daugiasluoksnė lanksti medžiaga buvo panaudota dengiant Kijevo olimpinio stadiono 50 tūkst. m ploto stogą, suformuoti Turkijos Konya Torku stadiono stogo ir sienų paviršiai. Milane vykusios pasaulinės parodos „Expo 2015“ lankytojus nuo kaitrių saulės spindulių saugojo stoginės, pagamintos iš daugiasluoksnės dengtinės medžiagos. Jomis buvo padengtas 13 futbolo aikščių prilygstantis plotas arba 85 tūkst. kv. m. Sunaudotas medžiagas po parodos planuojama perdaryti į palapines pabėgėliams.
Nuo Pasaulio prekybos organizacijos būstinės Ženevoje (Šveicarija) iki „Media-TIC“ pastato Barselonoje (Ispanija), Mocarto kavinės Vienoje (Austrija), prekybos centro Nonthaburi (Tailandas) ar uosto Vloclaveke (Lenkija) – visur pamatysime tokius sprendimus panaudojant lanksčias struktūras.
KTU mokslininkės sako, kad lanksčios struktūros medžiagos neriboja geometrinės statinio formos. Tai ypač aktualu, kadangi modernių statinių projektavimas atliekamas kompiuterinėmis programomis: pritaikius kreivių formavimo algoritmus, galima leistis į novatoriškų, neįprastų formų paieškas.
Medžiaga gali būti skaidri, todėl atsiveria šviesos-šešėlio integracijos galimybė, praturtinanti skaitmeninėje erdvėje sumodeliuotą dinamišką, ekspresyvią formą. Naujas kūrybines erdves atveria tai, kad dengtinės medžiagos gali būti interaktyvios, t.y. reaguoti į aplinkos veiksnius (temperatūrų, vėjo greičio ir kt. pokyčius) ir netgi žmonių veiką.
