Išskirtiniame aukcione varžėsi 3 dalyviai, o pradinė kaina nuo 1,071 mln. eurų išaugo iki 1,25 mln. eurų.
„Matydami esančią pasiūlą, puikiai suprantame, kad tai tokio tipo objektas, kokių tenka ieškoti ir laukti metų metus, jų rinkoje tiesiog nėra. Šis pastatas – šimtmečius besitęsiančios Vilniaus istorijos liudininkas, todėl tikimės, kad naujieji šeimininkai tai tinkamai įvertins ir prikels jį naujam gyvenimui“, – sako Turto banko Pardavimų departamento vadovė Guoda Gurauskaitė.
Vaistinės namu vadinamas pastatas savo istoriją skaičiuoja dar nuo ankstyvosios gotikos, taigi maždaug XIV–XVI a. Būtent tuo laikotarpiu vienoje seniausių Vilniaus Šv. Jono gatvėje kartu su bažnytinių valdų užstatymu mūriniais pastatais, pradėti statyti ir mūriniai pasiturinčių miestiečių namai. Iš septynių čia tuo laikotarpiu iškilusių pastatų trys buvo didikų rūmai, du namai priklausė architektui Ertliui, dar du – vaistininkui Šulcui.
Būtent J.Šulcui priklausė ir dabar Šv. Jono g. 5 numeriu pažymėtas pastatas, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas, kai 1639 m. rugsėjo 31 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislavas IV Vaza suteikė namo savininkui vaistininkui Jurgiui Šulcui, „turinčiam nuopelnų pačiam karaliui ir jo tėvui“, privilegiją, atleidžiančią namą nuo svečių „stovėjimo“ prievolės. Privilegijoje sakoma, kad vaistininkas namą atstatė iš pamatų ir tai jam daug kainavę.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pastate veikė Lietuvos institutas, vėliau jį valdė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kol 2020 m. sausį, ministerijai efektyvinant savo turtą, patalpos buvo perduotos Turto bankui.
Turto bankas siekia, kad efektyvinant valstybės valdomą turtą bei pritaikius hibridinio darbo modelį iki 2030 metų vienam tarnautojui tektų ne daugiau nei 16 kv. m.
