„Už darnią plėtrą“: komercinės paskirties pastatas-šviestuvas, paliestas istorijos ir tradicijų

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kartu su Darnios plėtros akademija nuo 2008 metų kasmet organizuoja konkursą „Už darnią plėtrą“, kurio metu renka geriausius nekilnojamojo turto (NT) projektus Lietuvoje keturiose kategorijose: gyvenamosios, komercinės, visuomeninės ir daugiafunkcės paskirties.
DAINAVA, administracinės paskirties pastatas
DAINAVA, administracinės paskirties pastatas / Luko Juso nuotr.

Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti geriausius NT plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.

Šiais metais geriausio komercinio projekto kategorijoje dalyvauja: „Dainava“, administracinės paskirties pastatas, Inovacijų ir verslo centras (IVC) bei verslo centras „Flow“.

Kviečiame susipažinti su šiais projektais ir pirmą pristatome pastatą „Dainava“.

Šiuolaikiškas, tvarus ir šviečiantis

Kampiniame, nedideliame Vilniaus Žemutinio Naujamiesčio sklype per septynerius metus buvo suprojektuotas ir pastatytas pastatas-šviestuvas.

Kaip dalinasi „Do Architects“ architektė bei projekto vadovaujanti partnerė Gilma Teodora Gylytė, pagrindinė pastato „Dainava“, įsikūrusio Dainavos g. 7, architektūrinė idėja buvo išryškinti viso Žemutinio Naujamiesčio urbanistinę istoriją.

„Iki sovietmečiu nutiesiant dabartinę V.Kudirkos gatvę per Tauro kalną, Pakalnės gatvė šimtmečius buvo pagrindinis kelias iš aukštamiesčio į centrą, vienas pagrindinių Vilniaus įvažiavimo kelių. Ši istorinė kelio trasa šiandien yra praktiškai visiškai išnykusi – neseniai nebeliko net pėsčiųjų perėjos per J.Jasinskio gatvę.

Todėl norėjome įtvirtinti šią istorinio kelio atmintį – įkypas pastato nupjovimas-pasukimas senosios gatvės kryptimi tarsi ją pratęsia, tuo pačiu sukurdamas viešą erdvę prieš pagrindinį įėjimą. Toks nusklembtas pastatas taip pat gražiai suskamba Jasinskio-Pamėnkalnio gatvėje, kurios sankryžų kampiniai pastatai taip pat nusklembti. Ir Dainavos gatvelės kampas tampa ne tik atmintimi, bet ir miesto skveriuku, kuriuo mielai naudojasi miestiečiai laukdami viešojo transporto ar tiesiog eidami pro šalį“, – sako architektė.

Ji priduria, kad nuo pat pradžių, kartu su klientu Ričardu Čepu svajojo apie pastatą – orientyrą, pastatą-šviestuvą. R.Čepo vizijoje buvo šviesus pastatas, kuris šviečia žiemą ir rudenį, kai tamsu ir niūru, taip džiugindamas savo šviesa miestiečius.

„Todėl suprojektavome „pilnų namų“ įspūdį. Iš vidaus visada šviečia angokraščiuose įmontuotos lemputės, apšviesdamos miestą ir Dainavos gatvelės kampą. Pati pastato forma yra „rankos ištiesimas kaimynams“ – labai norėjome, kad šiuolaikiška architektūra būtų kontekstuali ir turėtų ryšį su artimiausia aplinka. Todėl kampinė pastato smailė prisiderina karnizų aukščiu ir pakyla sankryžoje, taip tapdama šios vietos orientyru.

Pats pastatas stengiasi derintis ir masteliškumu – žemutinė dalis trijų aukštų, o viršutinė, tarsi anstatas. Taip penkių aukštų pastatas įgauna žmogišką mastelį. Gelsvas rupus tinkas pratęsia vilnietišką gelsvo tinko tradiciją“, – dalinasi G.T. Gylytė.

Interjero atžvilgiu pastatas nuo pat pradžių buvo projektuotas vienam nuomininkui, kad savo charakteringu kampu galėtų veikti ir kaip kompanijos įvaizdžio dalis. Pastato statybų pabaigoje atsirado nuomininkas – „Juodelių“ grupė, jos būstinei buvo kurtas interjeras.

Pirmame aukšte įrengta skaidri, suburianti įėjimo holo erdvė, kurioje ateityje galėtų puikiai tikti kavinė. Kituose aukštuose suprojektuotos darbo erdvės su bendromis erdvėmis kavai ir susitikimams, o penktame, ypatingos geometrijos aukšte – vadovų erdvė.

„Atskiro dėmesio verta viršutinė pastato dalis. Ji išraiškinga bei nuomininkams atverianti įspūdingų vaizdų Tauro kalno link, ją vadindavome „koplyčia“, – sakė architektė.

Kalbėdama apie tvarius ir išmanius sprendimus ji sakė, kad tvaru vien tai, kad tai itin kompaktiškas pastatas itin ankštame sklype, taupantis kiekvieną centimetrą. Tokiame mažučiame privačiame sklype netgi yra vieša erdvė miestiečiams, o kiekvienas centimetras tarnauja žmogui – oro vėdinimas iš požeminio pastato paverstas suoliuku miestiečiams, telpa želdiniai ir dviračių stovai. Taip pat, tarp unikalių sprendimų minėtinas apšvietimas. Pastato išorė realiai apšviečiama iš vidaus, apšviečiant angokraščius ir šviesą kreipiant žemyn.

Luko Juso nuotr. /DAINAVA, administracinės paskirties pastatas
Luko Juso nuotr. /DAINAVA, administracinės paskirties pastatas

Tai mažina šviesos taršą ir neigiamą įtaką paukščiams. Dekoratyvinis apšvietimas yra išmanus, prisitaikantis prie paros laiko. Naktinis dekoratyvinis apšvietimas itin ekonomiškas, tačiau kuriantis jaukumą ir saugumą. Nuo tiesioginių saulės spindulių viršutiniuose pastato aukštuose iš dalies saugo ir vėsinimo sąnaudas mažina viršutinių aukštų piliastrai, kuriantys dalinį žaliuzių efektą. Vidinėse patalpose įrengta standartus pranokstanti akustinė klasė.

„Man šio pastato procesas ir istorija darkart įrodo, kaip visada reikia stengtis kuo labiau gerbti aplinką, jos atmintį, jos tradicijas. Sklypą pagal galiojusį detalų planų buvo galima užstatyti maksimaliai, pastato aukštis kampuose taip pat galėjo būti gerokai didesnis. Nuostabu, kad sklype sutilpo ne tik visas leidžiamas bendras plotas, bet ir atsirado vietos apželdintam skverui bei vertingoms architektūrinės išraiškos detalėms, kartu atliepiant visus komercinius užsakovo lūkesčius.

Reikėjo tik truputį pasistengti, ieškant dermės, ir galvojant ne tik apie leidžiančius normatyvus. Turiu padėkoti tuometiniam KPD vadovui V.Karčiauskui, Vilniaus vyr. architektui M.Pakalniui ir jų komandoms, už darbą išvien, jautriai ieškant harmoningos visumos. Procese buvome pasidarę 58 maketus!“, – dalinasi G.T. Gylytė.

Luko Juso nuotr. /DAINAVA, administracinės paskirties pastatas
Luko Juso nuotr. /DAINAVA, administracinės paskirties pastatas

Ji prideda, kad ryškiausias pastato santykis su aplinka, ko gero, susijęs su tuo, kad praeiviai skvero netraktuoja kaip „privačios nuosavybės“: jie juo naudojasi laukdami autobusų, prisėdami pasišnekėti ar tiesiog čia susitikdami. Toks gyvybingumas kuria vertę tiek pastato savininkui, tiek miestiečiams.

Taip pat, pastatas atkartoja ir pratęsia istorinę urbanistinę Naujamiesčio „mintį“. Neneigdamas progreso, tačiau būdamas ne revoliucija, o evoliucija.

„Taip pat svarbu, kad pastato projektas atliko vieną pirmųjų viešinimo procedūrų, ką tik įsigaliojus atitinkamam įstatymui. Kaimynai, vietinė bendruomenė ir kolegos buvo kviečiami į architektų biurą, gyvą pristatymą su maketu ir diskusija. Atvyko kone 30-40 žmonių, prie kavos ir sausainių aiškinomės vietines istorijas ir Vilniaus sluoksniškumus“, – sakė G.T.Gylytė.

Projekto pavadinimas: DAINAVA, administracinės paskirties pastatas Dainavos g. 7, Vilniuje.

Projektuotojas/Projekto vadovas: DO ARCHITECTS – Projekto vadovaujanti partnerė, architektė Gilma Teodora Gylytė.

Architektas (-ai): Gilma Teodora Gylytė, Justina Jauniškytė, Gerda Nevulytė, Sabina Grincevičiūtė, Justas Paičius, Paulius Paskačimas, Dorotėja Žiugždaitė.

Generalinis rangovas (rangovas): UAB „Sivysta“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų