„Už darnią plėtrą“: Vilniuje įgyvendinti 5 išskirtiniai daugiafunkciai projektai – įvertinkite (I dalis)

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kartu su Darnios plėtros akademija nuo 2008 metų kasmet organizuoja konkursą „Už darnią plėtrą“, kurio metu renka geriausius nekilnojamojo turto (NT) projektus Lietuvoje keturiose kategorijose: gyvenamosios, komercinės, prekybinės ir daugiafunkcės paskirtyse.
SOLO SOCIETY City House Vilnius
SOLO SOCIETY City House Vilnius / Atstovų nuotr.

Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti geriausius NT plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.

Šiais metais geriausio daugiafunkcio projekto kategorijoje dalyvauja: „Šv. Stepono Baltas lapas“ ir „SOLO SOCIETY City House Vilnius“ – bendro gyvenimo namai, „Youston Co-living“ projektas Vilniuje, Vilniaus lenkų kultūros namai bei AB „Lietuvos draudimas“ administracinių ir gyvenamųjų namų kompleksas.

Pirmame straipsnyje pristatome „Šv. Stepono Baltas lapas“ ir „SOLO SOCIETY City House Vilnius“ – bendro gyvenimo namus bei „Youston Co-living“ projektą Vilniuje.

Antrame straipsnyje skaitykite apie Vilniaus lenkų kultūros namus bei AB „Lietuvos draudimas“ administracinių ir gyvenamųjų namų kompleksą.

„Šv. Stepono Baltas lapas“ ir „SOLO SOCIETY City House Vilnius“

„EIKA Development“ vystyti projektai „Šv. Stepono Baltas lapas“ ir „SOLO SOCIETY City House Vilnius, įsikūrę Šv. Stepono g. 33, savo konceptais prisideda prie Vilniaus urbanistinio konteksto ir naujų gyvenimo būdo tendencijų kūrimo.

„Jie pasižymi šiuolaikiška architektūra, kurioje dera modernumas, tvarumas ir pagarba miesto istorijai, bet tuo pačiu ir atkartoja Senamiestyje būdinga perimetrinį užstatymą su jaukiais vidiniais kiemais“, – teigia Tomas Žiaugra, „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius.

„Šv. Stepono Balto lapo“ projekte jau sukurtos 132 erdvės gyventi ir dirbti aktyviems miesto individualistams. Šio projekto namai yra aukštos, A+ energinės klasės, juose įrengtas grindinis šildymas ir efektyvios vėdinimo sistemos. Šie sprendimai gerina gyvenimo komfortą bei sumažina energijos suvartojimą. Taip pat buvo įrengta pažangi garso izoliacija, erdvūs butai aukštomis lubomis, kas užtikrina ramų gyvenimą miesto centre ir prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės. Projekte taip pat įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ir saugyklos dviračiams.

Šio projekto architektūrinė idėja – sukurti gyvenamąją erdvę, kuri derėtų su Senamiesčio ir Naujamiesčio ribos estetika, o tikslas – sujungti modernias technologijas, tokias kaip aukštos energinės klasės pastatai ir tvarūs inžineriniai sprendimai, su tradicine Vilniaus miesto architektūra. Dėl to pastatai puikiai įsilieja į senamiestį, išlaikant ramybės ir privatumo jausmą, nepaisant jų vietos arti miesto centro​.

„SOLO SOCIETY City House Vilnius“ – co-livingas, kuriame įrengti 269 kambariai su miegamojo zona, privačiu vonios kambariu ir mini virtuvėle. Bendruomeniško gyvenimo mylėtojams įrengtos įvairios bendros erdvės ir paslaugos: visą parą veikianti recepcija, ramaus poilsio ir aktyvaus laisvalaikio leidimo žaidimų zonos, sporto salė, kino salė, didelė virtuvė ir valgomojo zona, mokymosi erdvės kiekviename aukšte, erdvi stogo terasa, iš kurios bus galima grožėtis senamiesčio panorama.

„SOLO SOCIETY City House Vilnius“ dalyje yra gautas „BREEAM In-Use Excellent“ sertifikatas, pagal kurį buvo diegiamos inžinerinės sistemos, tausojančios išteklius. Pastate sumontuoti vandenį taupantys tualeto bakeliai bei maišytuvai, energiją taupančios lemputės ir kt. apšvietimo sprendimai. Bendro gyvenimo namai savo elektros energijos sąnaudas padengia nuotolinės vėjo jėgainės sukaupta energija.

„SOLO SOCIETY City House Vilnius“ architektūra pasižymi „coliving“ koncepto integracija į miesto centrą. Pagrindinė architektūrinė idėja buvo sukurti erdves, kuriose privatumas ir bendruomeniškumas būtų subalansuoti. Pastato fasadas yra dekoruotas menine instaliacija, simbolizuojančia šiuolaikinio miesto gyventojo gyvenimą – ryšius tarp darbo, namų ir socialinių santykių. Viduje dėmesys skirtas bendroms ir privačioms erdvėms, kurios skatina socialinę sąveiką, bet tuo pačiu suteikia privatumą. Architektūra sukurta taip, kad skatintų bendruomeniškumą ir kartu užtikrintų gyventojų komfortą​.

„Abu projektai išryškina skirtingas miesto gyvenimo formas – „Šv. Stepono Baltas lapas“ daugiau orientuotas į ilgalaikį gyvenimą šeimoms ar individualiems gyventojams, o „Solo Society“ siūlo lankstesnį, bendrai dalijamą gyvenimo modelį, patrauklų jauniems profesionalams ir studentams. Be to, projektai yra įsikūrę išskirtinėje vietoje, Naujamiestyje, ties Senamiesčio riba, kur susikerta istorinis ir modernus miesto veidai. Jų architektūriniai sprendiniai integruoja šiuolaikinę estetiką į istorinį miesto audinį. Galima drąsiai teigti, kad mūsų projektas prisidėjo prie likusios pietinės Naujamiesčio dalies įveiklinimo ir ribosis su Vilnius Connect projektu, kuris kardinaliai pakeis Stoties rajoną ir jo prieigas“, – dalinasi T.Žiaugra.

Atstovų nuotr./SOLO SOCIETY City House Vilnius
Atstovų nuotr./SOLO SOCIETY City House Vilnius

Fasadų sprendimuose nesiekiama istorinių formų imitacijos, moderni raiška derinama su istorinėmis apdailos medžiagomis. Sklypo sutvarkymo sprendiniais buvusio XX a. Šv. Stepono turgaus vietoje sukurtas viešas, apželdintas praėjimas pėstiesiems ir dviratininkams tarp Punsko ir Panerių gatvių, kurio įveiklinimas dar numatomas sekančiuose etapuose; suaktyvinti Panerių, Punsko ir Šv. Stepono perimetrai komercinėmis patalpomis pirmuosiuose aukštuose. Gyvenamosios dalies kieme įrengtas priklausomasis želdynas su ramaus poilsio vieta.

  • Projektuotojas/Projekto vadovas: UAB „Senojo miesto architektai“.
  • Architektas (-ai): UAB „Senojo miesto architektai“.
  • Užsakovas: UAB „Stepono projektas“.
  • Generalinis rangovas (rangovas): Generalinio rangovo nėra, projekto valdytojas – UAB „EIKA Development“.

„Youston“ – siūlo gyvenamąsias erdves centrinėje miesto dalyje

Pasak UAB „Kaita“ direktoriaus Ugniaus Latvio, „Youston“ co-living buvo pirmasis coliving projektas, kuris įsikūrė Vilniaus centrinėje dalyje ir pirmasis tokio tipo projektas įžengęs į centrinę miesto lokaciją, suteikdamas gyventojams galimybę gyventi pačiame Vilniaus centre – Smolensko g. 14. „Youston“ co-living projektuose nuomininkų laukia kino teatras, sporto salė, meditacijų kambarys, darbo ir mokymosi erdvė, stogo terasa, poilsio erdvės, bendra virtuvė su valgomojo zona, kompiuterinių žaidimų erdvė bei komfortiškam gyvenimui reikalingos paslaugos – skalbyklos, dviračių saugykla, kambarių priežiūra.

„Kaita Group“ generalinio direktoriaus teigimu, sostinėje daugėja jaunų žmonių, kurie nenori prisirišti prie nekilnojamojo turto. Jie perka ne kvadratinius metrus, o gyvenimo būdą. Mažų butų projektuose pagrindinis išskirtinumas ir esminis privalumas tampa besiformuojanti unikali bendruomenė, kuri potyriais ir įspūdžiais su bendraminčiais dalinasi jų poreikiams pritaikytose bendrose erdvėse.

„Projektuodami „Youston“ didžiausią dėmesį skyrėme bendrųjų erdvių įvairovei, patalpų funkcionalumui bei patogumui, siekdami gyventojams sukurti kuo jaukesnį būstą bei galimybę viską, ko reikia labiausiai, rasti vienoje vietoje. Taip pat svarbi projekto dalis skirta daiktų dalijimosi skatinimui, taip ne tik suteikiant patogumą klientams, kuriems nereikia pirktis ar vežtis daugybės namų apyvokos bei laisvalaikio daiktų (valymo, skalbimo ir lyginimo, gaminimo, sporto, laisvalaikio ir daugelį kitų reikmenų), bet ir skatinat tvarumą, dalijimosi ekonomiką bei mažinat vartotojiškumą“, – dalinosi U.Latvys.

„Youston“ projekte nuomininkai gali rinktis penkių skirtingų tipų butus. Visi butai turi atskirą vonios kambarį ir virtuvę. Ankstyvą rytą galima praleisti sporto salėje, per pietus mokytis ar dirbti įvairiose darbo, mokymosi zonose ar lounge erdvėse, o vakare dienos rūpesčius palikti pirtyje. Šios ir kitos bendrų erdvių paslaugos teikiamos nemokamai ir yra vos keletas žingsnių nuo gyvenamosios vietos.

Projekte įrengtos bendro naudojimo erdvės – kino teatras, pirtis, treniruoklių salė, poilsio zonos, žaidimų kambarys, kuriais gali naudotis visi gyventojai. Pasitelkiant veiklas bendrose erdvėse – skatinama komunikacija ir tarpusavio ryšys tarp gyventojų. Projekte įrengėme erdvę dviračių ir paspirtukų saugojimui bei įkrovimui, tokiu būdų tarp bendruomenės narių skatinamas ekologiškas transportas.

„Svarbiausias mūsų išskirtinumas – visi mūsų coliving‘ai yra konversijos projektai. Konversija mums leidžia išsaugoti pastatų istoriją ir architektūrinę vertę, suteikia galimybę išlaikyti miesto ar vietovės unikalumą, padeda atgaivinti senesnes miesto dalis ir suteikia joms naują gyvybę. Kartu konversijos projektai yra tvaresni aplinkai – naujų pastatų statyba yra vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, esamų struktūrų naudojimas padeda sumažinti CO2 emisijas, susijusias su medžiagų gamyba ir transportu. Konversija reikalauja mažiau naujų medžiagų, energijos ir vandens, palyginti su nauja statyba, padeda sumažinti statybos atliekų kiekį, nes didelė dalis esamų struktūrų yra išsaugomos, o tai mažina neigiamą poveikį aplinkai. Šį projektą puikiai įkomponavome tarp naujos statybos pastatų, sujungdami seną pastatą su nauju (šalia įsikūrusiu gyvenamuoju daugiabučiu HAIVO) taip išsaugodami galimybę pastatui atgimti iš naujo“, – teigė U.Latvys.

Projekte sumontuotos vandens resursus taupančias priemonės, automatinis apšvietimo valdymas su judesio būvio jutikliais ir laikmačiais leidžiančiais ekonomiškiau naudoti elektros energijos resursus, atliekų rūšiavimo konteineriai.

„Visi projekte įrengti būstai ir bendrosios erdvės turi individualius apskaitos prietaisus leidžiančius stebėti ir reguliuoti bei taupyti energijos resursus. Vienas svarbiausių šio coliving akcentų – investuota į saulės elektrinių įrengimą ant pastato stogo, kurios užtikrina didelės dalies reikiamos elektros pagaminimą. Su šiuo projektu, kaip ir kitais coliving projektais, sieksime Breeam sertifikato“, – teigė U.Latvys.

Jis priduria, kad coliving‘o gyventojas – jaunas Z kartos atstovas, kartos, kuriai būdingas savitas požiūris į gyvenimo būdą, kūrybiškumą ir socialinį bendravimą.

„Todėl itin didelį dėmesį skyrėme vizualiniams interjero sprendimas ir pagrindiniu akcentu pasirinkome ryškias, drąsias spalvas, kurios puikiai atspindi Z kartos energiją ir dinamiškumą. Projekto interjere panaudotos ryškiai geltona, oranžinė ar turkio mėlyna spalvos skatinti kūrybiškumą, produktyvumą ir pozityvią nuotaiką, kas itin svarbu bendro gyvenimo (coliving) erdvėse, kur žmonės dažnai ne tik gyvena, bet ir dirba ar studijuoja. Vienas iš laisvalaikio erdvių interjero akcentų – siena nuspalvinta menu, kurtu naujos kartos lietuvių tapytojo ir gatvės menininko, 2022 m. Baltijos šalių konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ pagrindinį prizą pelniusio menininko Lino Kaziulionio. Šio menininko kūryba yra vertinama ir mėgstama mūsų klientų auditorijos bei puikiai prisidėjo prie bendros emocijos projekte kūrimo“, – dalinosi U.Latvys.

Atstovų nuotr./„Youston“ co-living projektas
Atstovų nuotr./„Youston“ co-living projektas

Nors projekto asmeniniuose būstuose interjero sprendimai buvo standartizuoti, skirtingi būstai turi kelias skirtingas spalvų gamas, leidžiančias gyventojams pasirinkti jiems patraukliausią – nuo ryškios raudonos iki nuosaikios pilkos ar turkio spalvų. „Šis sprendimas priimtas itin palankiai mūsų gyventojų, kurie galėjo pasirinkti jiems artimą spalvų derinį“, – teigė U.Latvys.

  • Projektuotojas / Projekto vadovas: UAB ARCHICOM / Donatas Černeckis.
  • Architektas (-ai): Donatas Černeckis, dizaino įmonė UAB „Heima“.
  • Projekto statybos rangovas: UAB „Sklypų partneriai“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis