Užsieniečiai, tarp kurių – ir lietuviai – šluoja būstą Ispanijoje: pasakė prognozę dėl kainų šįmet

Ispanijoje negyvenančių piliečių susidomėjimas būsto pirkimu šalyje išaugo ir dabar jie sudaro daugiau kaip trečdalį naujų naujos statybos namų pirkėjų. Remiantis šeštuoju „Aedas Homes“ parengtu „Naujos statybos būsto pirkėjo profiliu 2023 m.“, ši grupė jau sudaro beveik 37 proc. paklausos.

Konkrečiai, iš 4 000 naujų pirkėjų, kurie pernai įsigijo naujos statybos būstą per plėtotoją, daugiau nei 600 klientų buvo užsienio piliečiai, o tai yra 8 proc. daugiau, palyginti su praėjusiais metais. Šie skaičiai patvirtina tarptautinių pirkėjų bumą, kurie ir toliau stipriai auga ir investavo beveik 350 mln. eurų.

Todėl bendrovė mano, kad sandorių su nerezidentais augimas yra Ispanijos nekilnojamojo turto sektoriaus rinkos galimybė. „Šis tarptautinis klientas yra pridėtinė vertė Ispanijos gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui“, – sako bendrovės pardavimų ir rinkodaros direktorius Pablo Rodríguez Losada.

Jis patvirtina, kad užsienio klientai yra „pirkėjai, kurie ypač domisi Levante (Andalūzija), Kosta del Soliu (Andalūzija), Balearų ir Kanarų salomis“, todėl jie yra pasiryžę stiprinti savo veiklą šiuose regionuose. Bendrovės duomenimis, pirkėjai yra iš Vidurio ir Vakarų Europos – 42 proc., Rytų Europa – 29 proc., Amerikos – 13 proc., Didžiosios Britanijos – 7 proc., Azijos – 4 proc. ir Šiaurės šalių – 3 proc.

Pagal pirkėjų kilmės šalis pirmoje vietoje yra Lenkija – 14,1 proc. Po jos seka Nyderlandai (12,9 proc.) ir Belgija (9,4 proc.). Jungtinė Karalystė dabar yra ketvirtoje vietoje, o Vokietija nukrito į penktą vietą. Priešingai nei pirmosios dvi šalys, kurios 2022 m. jau buvo tarp trijų šalių, iš kurių užsieniečiai daugiausia pirko naujos statybos būstų Ispanijoje, Belgija padidino savo svorį Ispanijos nekilnojamojo turto rinkoje ir užėmė trečiąją vietą.

Maža pasiūla ir didelė paklausa

Apskritai nekilnojamojo turto sektoriaus perspektyvos 2024 m. yra neaiškios po to, kai stabilizavosi rinka po pandemijos. Nuslūgus paklausai, kuri buvo užgniaužta po sveikatos krizės, ekspertai pažymi, kad sandorių apimtis nesumažėjo, o tai yra esminis sektoriaus veiklos aspektas esant pasiūlos ir paklausos asimetrijai.

„Petrus Grupo Inmobiliario" vykdomojo viceprezidento Luiso Rabassos nuomone, dėl vyriausybės leidimų išdavimo vėlavimo, kuris, jo skaičiavimais, truko apie pusantrų metų, taip pat dėl apribotos plėtros bendrovių galimybės gauti nekilnojamojo turto kreditus „metai iš metų didėjo būsto pirkimo ir nuomos kaina“.

Savo ruožtu „Guinot Prunera“ generalinis direktorius Jordi Tomásas teigia, kad šiais metais, palyginti su 2023 m., „darbų rezultatai bus gerokai geresni“, o tai lems mažesnių kaštų perspektyvą.

„Finansavimo sąnaudų stabilizavimasis, šiek tiek mažėjant, reikš, kad pirkėjai, kurie 2023 m. atidėliojo sprendimą pirkti, žengs žingsnį įsigyti būstą, kol darbo rinkoje išliks žemas nedarbo lygis“, – sakė jis, pabrėždamas, kad pasiūlos trūkumas užkirs kelią galimoms kainų korekcijoms žemyn.