Nuo 1991-ųjų vykusio proceso užbaigimas leis sklandžiau planuoti miesto plėtrą ir infrastruktūrą, pranešė savivaldybė.
„Ieškant sklypo naujai mokyklai, darželiui, baseinui dažnai susidurdavome su restitucijos procesu – pirmiau reikėjo grąžinti gyventojams jų senelių, tėvų turėtą žemę. Pagaliau grąžintinų sklypų projektavimą baigėme ir nauji sklypai grąžinimui nebebus formuojami, todėl turėsime daugiau laisvės planuojant gyventojams būtiną infrastruktūrą“, – pranešime sakė meras Valdas Benkunskas.
Savivaldybė nuo 2018 metų NŽT perdavė 1521 naują sklypą, iš jų 1378 skirti individualiai gyvenamajai statybai ir 143 –169,5 ha bendro ploto komercinei, gamybinei ar pramoninei veiklai. Tiek užtektų atkurti žemės nuosavybę 2,79 tūkst. gyventojų – 2,5 karto daugiau sklypų nei yra laukiančiųjų eilėje, todėl žmonės galės pasirinkti.
Nauji sklypai suprojektuoti įvairiose miesto dalyse: individualiems namams – toliau nuo centro – Naujojoje Vilnioje, o komercinės ar pramoninės paskirties sklypai – Naujininkuose.
Anot pranešimo, sudėtingas žemės nuosavybės atkūrimo procesas vyko iki nacionalizavimo buvusiuose rėžiniuose kaimuose, kurie jau seniai tapę miesto dalimi. Juose žemė gyventojams buvo padalinta įvairaus dydžio rėžiais ir nebuvo suformuota atskirų sklypų, todėl grąžinimas buvo komplikuotas.
Tačiau ir šiose vietovėse sklypų projektavimas baigtas – buvusiems savininkams ar paveldėtojams rėžiniuose kaimuose natūra grąžinta apie 910 ha žemės.
Gyventojai, kurių pageidaujama susigrąžinti žemė priskirta valstybės išperkamai ir negali būti grąžinta natūra, gali kreiptis į NŽT ir prašyti kompensuoti už ją mišku. Jei ir to jie nepadarys, kompensacija bus išmokėta pinigais.
Savivaldybei užbaigus sklypų projektavimą, toliau nuosavybės teisių atkūrimą vykdys NŽT.
