Tai reiškia, kad infrastruktūros plėtros mokesčio išimtis būtų taikoma privatiems vystytojams statant viešąsias bibliotekas, muziejus, mokyklas, darželius, ligonines, poliklinikas, sporto sales, stadionus ir kitą sporto infrastruktūrą.
Pasak savivaldybės trečiadienį išplatinto pranešimo, mokėjimo tvarkos pokyčių imtasi atsižvelgus ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vertinimo išvadas, kuriomis rekomenduota aiškiau apibrėžti, kada taikoma infrastruktūros plėtros įmokos išimtis.
STT atlikusi su paramos teikimu sostinėje susijusių teisės aktų vertinimą praėjusį mėnesį nurodė, jog savivaldybėje galiojanti paramos teikimo socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai tvarka kelia korupcijos rizikų.
Tarnyba taip pat kritiškai vertino tvarką, pagal kurią rekomenduojamas galimos paramos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į projektuojamo statinio plotą ir paskirtį, o statytojui pasiūloma paremti savivaldybę.
Tarnybos vertinimu, Vilniuje iš statytojų, už atitinkamų sprendimų priėmimą, gali būti netiesiogiai reikalaujama paramos, taip pat savivaldybės darbuotojams suteikiama pernelyg plati diskrecijos teisė priimant su paramos teikimu susijusius sprendimus.
Pranešime nurodoma, jog sostinės savivaldybė ir iki šiol bendradarbiavo su statytojais dėl įvairios miestui svarbios infrastruktūros vystymo.
„Įstatymais nustatyta tvarka, sukauptos lėšos gali būti panaudotos kompensuojant plėtotojui už jo lėšomis įrengtą prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą. Tokiu atveju kompensuojamas skirtumas tarp pagal pastato plotą apskaičiuotos įmokos ir įrengtos infrastruktūros vertės“, – pažymima pranešime.
Savivaldybės teigimu, infrastruktūros plėtros įmoka įvesta siekiant užtikrinti viešosios infrastruktūros prieinamumą gyventojams.
Skirtingose miesto vietose taikomas skirtingas įmokos dydis: prioritetinėse zonose – 30 eurų už kvadratinį metrą, o neprioritetinėse – 50 eurų. Lengvatinis 15 eurų už kvadratinį metrą infrastruktūros plėtros įmokos dydis taikomas vienbučiams pastatams, kai nepriklausomai nuo zonos prioritetiškumo tai yra vienintelis gyvenamasis pastatas sklype.
Savivaldybės duomenimis, per 2021 metus buvo surinkta beveik 6,6 mln. eurų įmokų, o 2022-aisiais – daugiau nei 9,8 mln. eurų.
„Lėšos 2022 metais naudotos lopšelio-darželio „Bajorėlis“, Pilaitės gimnazijos, Jeruzalės progimnazijos priestato statyboms, taip pat gatvių tiesimui bei rekonstravimui, viešajam transportui skirtų juostų įrengimui“, – teigia savivaldybė.
