15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vilnius išėjo į finišo tiesiąją su restitucijai skirtų naujų sklypų formavimu

Dešimtmečius trukęs restitucijos procesas Vilniuje pagaliau pasiekė finišo tiesiąją. Sovietmečiu prarasta žemė grąžinama piliečiams, pageidaujantiems naujų žemės sklypų Vilniaus mieste. Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad po ilgų procesų patikslintas baigtinis teritorijų, kuriose formuojami perduotini nuosavybėn neatlygintinai sklypai, sąrašas.
Nenaudojamos žemės sklypas Vilniuje
Nenaudojamos žemės sklypas Vilniuje / 15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr.

Šiuo metu detaliaisiais planais ir žemės valdos projektais dar planuojanuojama 12 paskutinių teritorijų, šiuos darbus tikimasi baigti iki vasaros pabaigos. Suplanuoti gyvenamosios, pramoninės, komercinės bei sandėliavimo paskirties sklypai atiteks teisę į juos turintiems piliečiams.

Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus l. e. p. vedėja Vaida Masytė-Pavasarienė primena, kad procesas projektuojant žemės sklypus negalėjo būti greitas. Buvo rengiami teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai tam, kad būtų patenkintas poreikis pretendentų, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus. Pastaraisiais metais nuosekliai ir intensyviai vyksta planavimo procesas teritorijose, kurios numatytos restitucijai.

Nuo 2018 metų Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva vyko tarpinstituciniai pasitarimai tarp Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės. Būtent savivaldybės iniciatyva buvo siūlomos teritorijos, kurios gali būti skirtos kompensacijoms už prarastą žemę. Vilnius sukūrė informacinę bazę tam, kad sprendimai būtų priimami sparčiau ir efektyviau, keičiantis informacija. Tokio nusiteikimo Vilniaus savivaldybė kartais pasigesdavo iš partnerių - Nacionalinės žemės tarnybos. Sprendžiant klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimui skirtų planuotų teritorijų sąrašo, ne visada pateikdavo išsamią informaciją. Iš NŽT nebuvo matyti ir pastangų išspręsti teisės aktų prieštaravimus (priešingai nei savivaldybės, kuri inicijavo svarbius įstatymų pakeitimus), nors tai būtų padėję reformą baigti anksčiau. Taip pat iki šiol neaišku, kokie sprendimai bus priimti dėl nuomojamų valstybinės žemės sklypų, kurie patenka į kartografuotas turėtų žemėvaldų ar rėžinių kaimų teritorijas.

Sklypai numatyti įvairiose teritorijose

Nuosavybės teisių atkūrimas yra Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) kompetencija – ji atsakinga už sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimą, pretendentų eilių sudarymą. Tarnyba metų pradžioje nurodė turinti 819 pretendentų, kurie laukia naujų žemės sklypų. Pagal viešai skelbiamus duomenis, iš šio skaičiaus 345 pretendentai jau pasirinko naujus žemės sklypus, tačiau šie duomenys yra nuolat kintantys ir negalutiniai. Pačių žemės teritorijų yra numatyta nemažai, bet ne visos jos skirtos vien tik individualiai statybai.

“Esame suplanavę nemažai teritorijų su didesniais sklypais, kurie yra skirti komerciniam naudojimui, pramonei ir sandėliavimui ar daugiabučių gyvenamųjų namų statybai. Tokiu atveju vienas sklypas gali būti sugrąžintas keliems pretendentams bendrosios nuosavybės teise. Pagal mūsų skaičiavimus, teritorijų numatyta daugiau, negu yra pretendentų. Vilniaus miesto savivaldybė yra inicijavusi teisės aktų pakeitimą, pagal kurį nuosavybės teisės būtų atkuriamos ne sklypais, o plotu. Tikimės, kad šiam pakeitimui Seimas pritars artimiausiu metu. Taip būtų patenkintas ne tik visų pretendentų poreikis, bet ir suplanuotų teritorijų preliminariais skaičiavimais būtų 30 proc. daugiau, negu yra išreikšta pretendentų valia (šio ploto pakaktų daugiau negu 1000 pretendentų)“, – sako V. Masytė-Pavasarienė.

Ekspertės teigimu, NŽT sudaro siūlomų naujų žemės sklypų sąrašą, į kurį įtraukia VMS perduotas teritorijas. Sklypų dalis skirta vienbučių-dvibučių pastatų statybai, tačiau yra ir kitos paskirties. Skaičiuojant ne tik gyvenamųjų namų statybai tinkančius sklypus, bet ir kito naudojimo būdo sklypus, jie skiriami pagal plotą, o ne vienas sklypas – vienam pretendentui. Įvertinamas teritorijos dydis, tad vienas sklypas gali būti suteiktas keliems ar net keliolikai pretendentų. Maksimalus dydis – 12 arų kiekvienam asmeniui.

Anot V. Masytės-Pavasarienės, sklypai numatyti skirtingose Vilniaus miesto teritorijose. Vienbučiams-dvibučiams skirtų sklypų labai daug Naujojoje Vilnioje, Antakalnyje. Naujininkuose – daugiau pramonės, sandėliavimo paskirties sklypų, taip pat įvairios paskirties sklypų yra ir Molėtų plente, Rasų, Verkių seniūnijose.

Komerciniai ar pramoniniai sklypai - puiki investicija

Komercinio ar pramoninio naudojimo būdo sklypai suprojektuoti teritorijose, kurios šiai veiklai numatytos pagal Bendrąjį planą. Jeigu pretendentai planuoja statyti gyvenamąjį namą, turėtų iš karto rinktis tokio naudojimo būdo sklypą, pataria Vilniaus savivaldybės atstovė V. Masytė-Pavasarienė. Pasirinkus komercinio ar pramoninio naudojimo būdo sklypą, gyvenamojo namo jame statyti nebus galima, kaip ir negalima dalyti į mažesnius, nes tai prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams.

Kita vertus, tokie sklypai - puiki investicija, kadangi jie suplanuoti kruopščiai atrinktose teritorijose, kuriose numatyta miesto plėtra. Pramoniniai ir komerciniai sklypai suplanuoti strateginėse miesto dalyse - greta Oro uosto, prie esamų gatvių (Liepkalnio, Molėtų pl., Eišiškių pl., prie Vakarinio aplinkkelio) ir pan., jose galėtų būti steigiami pramonės parkai, statomi stambūs komerciniai-gamybiniai objektai ir pan.

Kaip matyti iš NŽT oficialiai skelbiamų duomenų, tokius sklypus pretendentai renkasi noriai, todėl akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybės priimtas sprendimas projektuoti tokio naudojimo būdo teritorijas pasiteisino.

Natūra grąžintinų sklypų projektavimas tebevyksta

Svarbu pastebėti, kad šiuo etapu bus baigtas tik naujų sklypų formavimas restitucijai tiems pretendentams, kurie pageidavo naujo žemės sklypo ir yra įrašyti į eilės sąrašą. Kita restitucijos pusė - natūra grąžintinų sklypų formavimas - taip pat eina į pabaigą, bet vis dar vyksta, nes gaunami ir vertinami pavienių pretendentų prašymai dėl konkrečių teritorijų, dar vyksta keletas teisminių ginčų ir pan.

Taip pat dar yra likę keletas rėžinių kaimų, kuriuose formuojami paskutiniai natūra grąžintini sklypai visiems pretendentams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Svarbu pažymėti, kad didžioji dalis natūra grąžintinų sklypų jau suformuota, procesai tebevyksta tose teritorijose, kuriose 2021 m. pasikeitė Bendrojo plano sprendiniai, buvo patikslintos valstybinės reikšmės miškų ribos, išsisprendė klausimas dėl savavališkų statinių ir kt.

Sovietmečiu praradę žemę, bet dėl to iki šiol nesikreipę, tokios galimybės nebeturės. Teisės aktais buvo nustatyti terminai, iki kada pretendentai turėjo pareikšti valią į sklypo susigrąžinimą – 2001 m. gruodžio 31 dienos. Šiuo metu naujų prašymų pateikti nebegalima.

Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais