„Tikrai ne kiekviena ES narė nuveikė tiek daug renovacijos srityje, kiek nuveikė Lietuva. Kalbu ne tik apie naująsias ES nares, bet ir apie šalis senbuves“, – tikino Vokietijos nevyriausybinės organizacijos „Būsto iniciatyva Rytų Europoje“ direktorius Knut Holler.
Ekspertai iš Vokietijos dalijosi patirtimi
Svečias tokias mintis išsakė lankydamasis rugpjūčio 30 d. LR Vyriausybėje vykusioje konferencijoje „Šalies energetinio efektyvumo didinimas: nuo atskirų daugiabučių atnaujinimo iki kompleksinės kvartalų renovacijos“. Jos metu su ekspertais iš užsienio apie būsto atnaujinimo programų pamokas, gerąją patirtį atnaujinant energiškai nuostolingus sovietinės statybos namus diskutavo Lietuvos savivaldybių atstovai, ekonomistai, politikai. Vokietija šioje srityje turi daug patirties modernizuodama senus buvusios Rytų Vokietijos daugiabučius.
K. Holler pažymėjo, kad Lietuva pasižymi nuoseklia ir stabilia pastatų atnaujinimo politika.
K. Holler pažymėjo, kad Lietuva pasižymi nuoseklia ir stabilia pastatų atnaujinimo politika. Nevyriausybinės organizacijos, konsultuojančios daugelį Europos valstybių daugiabučių atnaujinimo klausimais, vadovo nuomone, net ir Lietuvoje nuolat vykstančios diskusijos dėl daugiabučių atnaujinimo programos efektyvumo, yra svarbus pasiekimas, padedantis programą tobulinti.
Kitas svečias – Vokietijos Aplinkos, gamtos apsaugos, statybų ir reaktorių saugos ministerijos valstybės sekretorius Gunther Adler pažymėjo, kad Lietuvos patirtis sėkmingai atnaujinant daugiabučius reikšminga ir kaimyninėms šalims, tokioms kaip Ukraina. „Mes retai giriame savo kolegas, tačiau Lietuva šiandien tikrai to nusipelnė“, – sakė G. Adler.
Lėta pradžia nesutrukdė įsibėgėti
Daugiabučių namų atnaujinimo programa startavo lėtai ir pradžioje sulaukė nemažai skeptiškų vertinimų. Tačiau pastarųjų metų statistika rodo, kad pavyko pasiekti proveržį ir šiuo metu daugiabučių atnaujinimas vyksta sparčiu tempu. Anot Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vadovo Valiaus Serbentos, prie to prisidėjo ne tik naujasis modelis, į renovacijos procesus įtraukęs savivaldą, bet ir augantis sėkmingų projektų skaičius, skatinantis vis daugiau žmonių susidomėti modernizacija.
2014 m. Lietuvoje buvo atnaujinti tik 123 daugiabučiai, o šiemet planuojama užbaigti modernizaciją jau daugiau kaip 800 daugiabučių.
„2014 m. Lietuvoje buvo atnaujinti tik 123 daugiabučiai, o šiemet planuojama užbaigti modernizaciją jau daugiau kaip 800 daugiabučių. Skaičiavimai rodo, kad atnaujintas namas vidutiniškai sutaupo apie 13 tūkst. eurų per metus. Tai reiškia, kad vertinant nuo 2013 m. užbaigtus atnaujinti 1123 daugiabučius, sutaupytos šiluminės energijos kiekis sudaro apie 115 GWh arba daugiau nei 7 mln. eurų“, – skaičiuoja V. Serbenta.
Anot BETA vadovo, nors didžiausią modernizacijos naudą junta namų gyventojai, senų daugiabučių atnaujinimas turi teigiamos įtakos ir visos šalies ekonomikai. „Atnaujinant daugiabučius dalyvauja daugiau nei 300 statybos sektoriaus bendrovių. Daugiausia – smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kuriančios naujas darbo vietas, kas ypatingai svarbu kalbant apie regionus“, – sako V. Serbenta.
Ragina atidžiau vertinti būsimą naudą
Dalis ekspertų ragina neskubėti džiaugtis gerais rezultatais, o ieškoti būdų užkirsti kelią galimoms grėsmėms. Kas garantuos, kad atnaujinti namai, blogėjant Lietuvos demografinei situacijai, neištuštės; kaip gyventojai, nebūdami profesionalūs statybininkai ir inžinieriai, gali pasirinkti geriausią atnaujinimo variantą nepermokėdami ir tuo pat metu netaupydami ten, kur taupyti nereikėtų – tai tik keli iš klausimų, kuriuos savo pranešime konferencijoje kėlė ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas prof. Raimondas Kuodis. Jis pažymėjo, kad iš esmės daugiabučių atnaujinimo programos principai teisingi, tačiau tam tikri įgyvendinimo aspektai kelia klausimų.
„Net pasirinkus teisingą kelią, įgyvendinimas gali turėti savo iššūkių. Naudingas socialinis projektas gali virsti antisocialiniu projektu. Turiu omenyje, kad visuomet privalome įvertinti, ar projektas – socialiai naudingas ar ne. Tam reikia išsamios kaštų ir naudos analizės. Deja, ir šios Vyriausybės darbe tokios analizės pasigendu“, – pastebėjo pranešėjas.
Atsakydami į tokius nuogąstavimus, konferencijoje dalyvavę savivaldybių atstovai atkreipė dėmesį, kad planuojant kitą žingsnį – kompleksinį kvartalų atnaujinimą – daug dėmesio skiriama būtent gyventojų amžiui, namo būklei ir panašiems rodikliams. „Tikrai yra namų, kurių atnaujinimas neturi prasmės ir mes tai matome. Tokie namai, kurie yra pustuščiai ir kuriuose gyvena daug skolininkų, net negalėtų būti renovuoti – jie paprasčiausiai neatitinka bankų keliamų reikalavimų“, – kalbėjo Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis. Renginio metu Ignalinos raj. savivaldybė buvo apdovanota už siekį atnaujinti visus rajone esančius namus. Skaičiuojama, kad šiuo metu rajone jau atnaujinta per 80 proc. daugiabučių.
Jaudinasi, ar pakaks lėšų
Dalis savivaldybių, kuriose daugiabučių atnaujinimas jau įgavo pagreitį, nuogąstauja dėl galimos lėšų stokos. „Svarbiausias klausimas – ar valstybė pajėgi prisidėti prie visų renovacijos projektų? Pavyzdžiui, mes pageidaujame renovuoti kelias dešimtis daugiabučių, bet ką daryti, jei lėšų užteks tik dešimčiai? Žmonės nepatikliai žiūri į bet kokius pasikeitimus ir raginimus šiek tiek palūkėti. Aišku, labiausiai būtumėme patenkinti, jeigu galėtume renovuoti visus namus, kurie to pageidauja“, – sako Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.
Ši savivaldybė taip pat buvo įvertinta už svarų indėlį įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas. Tokį apdovanojimą gavo ir Anykščių rajono bei Molėtų rajono savivaldybės.
Pastebime, kad butų kainos atnaujintuose namuose – dar didesnės.
Kitokiais iššūkiais gyvena savivaldybės, planuojančios kompleksinę kvartalų renovaciją. Viena iš jų – Birštono rajono savivaldybė, apdovanota už iniciatyvą rengiant demonstracinių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. „Susidomėjimas labai didelis. Kreipiasi net naujesnių daugiabučių gyventojai. Birštonas – kurortas, tad butų paklausa čia visuomet didelė, tačiau pastebime, kad butų kainos atnaujintuose namuose – dar didesnės. Tad daugiabučių ištuštėjimo problema mums tikrai negresia. Rengiamės kvartalinei renovacijai ir tikimės gauti finansavimą savo projektui. Pirmieji žingsniai – atnaujinant infrastruktūrą – jau žengti“, – pasakoja Birštono rajono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.
Apdovanoti geriausi
Renginyje už pasiekimus įgyvendinant daugiabučių atnaujinimo projektus taip pat apdovanotos Varėnos rajono, Šalčininkų rajono, Alytaus miesto, Šiaulių miesto, Utenos rajono, Vilkaviškio rajono ir Marijampolės miesto savivaldybės. Apdovanojimai už indėlį į modernizaciją įteikti UAB „Druskininkų butų ūkis“ ir UAB „Ignalinos butų ūkis“.
Apdovanojimus įteikė ir dalyvius sveikino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pranešimus taip pat skaitė Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė, Utenos rajono savivaldybės vyr. architektas Evaldas Rimas, patirtimi dalijosi Ignalinos, Trakų ir kitų savivaldybių merai.
