2017 m. gruodžio 19 d. Europos Sąjungos (ES) leidėjai priėmė bendrą susitarimą dėl pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūros. Ji buvo pakoreguota taip, kad visi pastatai Europoje, įskaitant ir renovuojamus, iki 2050 m. turi pasiekti beveik nulinę emisiją. Anot pranešėjo, tai – aukštai iškelta, bet pasiekiama kartelė.
„Kilo nemažai prieštaravimų ir klausimų, kodėl to reikia, juk pastatų renovacija – tik viena iš klimato kaitos mažinimo dalių, o kur transportas ir kiti sektoriai, daug labiau teršiantys aplinką. Visgi, visi mūsų veiksmai veda į vieną bendrą siekį – suvartoti kuo mažiau energijos, o tai, ką suvartojome pastatuose, turime pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Pripažinkime, visi, kurie prieš kelis metus investavo į saulės jėgaines ant savo pastatų stogų ar į nuotolines, tuo labai džiaugiasi, nes naudoja labai pigią (0,053 Eur/kWh) arba nemokamą elektros energiją, kai, tuo metu, visi likę už ją moka kelis kartus brangiau“, – pasakojo A. Vaičiulis.
Statistiniai duomenys rodo, jog pastatų sektoriui tenka 40 proc. visos suvartojamos energijos, 36 proc. yra išmetama su ja susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Visgi, kad ir kokie efektyvūs būtų renovuoti daugiabučiai, svarbu nepamiršti kiekvieno iš mūsų sveikatos – iš tikrųjų nėra skirtumo, koks yra pastatas, jeigu jame nėra įrengtos tinkamos vėdinimo sistemos, nes nevėdinamose patalpose CO2 lygis gali viršyti nustatytas ir rekomenduojamas normas net 4 ir daugiau kartų. Ir būtent tai gali būti įvairių jūsų ligų priežastis .
„Renovacija yra tik gyventojų reikalas – jeigu nori džiaugtis pagerėjusia gyvenimo kokybe ir komfortu bei mažomis energijos sąnaudomis. Tačiau jos galutinis sėkmingas rezultatas priklauso nuo administratoriaus, kontroliuojančio visą procesą kaip užsakovo, projektuotojo, rangovo ir kitų institucijų, kurios finansuoja ir skirsto paramas“, – teigė SSVA direktorius.
Jis pratęsė, jog daugeliui pagrindiniu stimulu renovuoti daugiabutį išlieka tik energijos kainos ir sutaupymai, tačiau pažymėtina, kad gyvenimo komfortas ir pagerinta kokybė turėtų ne mažiau motyvuoti atnaujinti būstą.
„Kartais atrodo, kad pakeisti langus visų daugiabučio gyventojų butuose, įrengti „tinkamą“ vėdinimo sistemą su rekuperacija bei užtikrinti pastato sandarumą yra misija neįmanoma, bet kai siekiama kokybės, atsiperka ir kaina, nes padidėjęs energetinis efektyvumas gali sutaupyti daugiau nei 80 proc.naudojamos pastatui energijos ir jau nuo pirmojo mėnesio gausite akivaizdžias naudas. Džiugu, jog tarp reikalavimų atsirado alternatyvių energijos šaltinių priemonių diegimas, visgi, reikia nepamiršti įvertinti, ar ant kiekvieno stogo jie gali būti tinkamai įrengti“, – sakė A. Vaičiulis.
Anot jo, šiuo metu yra registruotas pasiūlymo projektas, kad nuo 2022 metų žemiausia siekiama energinio efektyvumo klasė bus B, o nuo 2023 m. daugiabučių gyventojams, kurie pasieks A energinę efektyvumo klasę renovacijos metu, valstybė kompensuos 30 proc., tačiau pasiekusiems B klasę – 20 proc., o nuo 2024 metų B klasę – 15 proc. Tai turėtų motyvuoti norinčius savo būstą susitvarkyti – geriau lengviau priimti sprendimą ir gauti naudą ilguoju periodu, taip kaip ją gauna investavę į saulės jegaines šiandien.
„Ar verta renovuoti visus pastatus? Nesu tikras, nes kai kurie daugiabučiai yra tokios prastos būklės, kad jų tinkamas renovavimas kainuotų per daug – geresnis sprendimas būtų nugriauti ir statyti naujus pastatus. Verta pasižvalgyti, kaip šią problemą sprendžia kitos šalys – pavyzdžiui, Belgija ar Olandija griauna ištisus kvartalus senų pastatų ir stato naujus, energetiškai efektyvius ir komfortiškus gyventi. Gal verta pasvarstyti apie tai?“, – klausė pranešėjas.
