„Kaip žinote, ECB tikslas nėra reguliuoti euro kursą. ECB tikslas yra vidutinio laikotarpio kainų stabilumas. Visgi valiutos kursas yra svarbus ir ekonomikos augimui, ir kainų stabilumui. Mes labai atidžiai stebime šiuos procesus“, – anksčiau sakė M.Draghi.
Prieš ECB mažinant bazinę palūkanų normą, euras brango keturis mėnesius iš eilės ir per tą laikotarpį dolerį pranoko maždaug 5 proc. Po to, kai ECB sumažino palūkanas, euro kursas smuko maždaug 1,5 proc.
Silpna valiuta yra ypač naudinga eksportuojančioms įmonėms. Taip jų prekės užsienyje, palyginti su konkurentų produktais, yra pigesnės. Vadinasi, jei euras nebrangs, Europos Sąjungoje pagamintos prekės bus patrauklios kituose pasaulio regionuose. Manoma, kad stiprus euras yra nepalankus nusilpusiai, atsigauti bandančiai Europos Sąjungos ekonomikai.
Tą pačią dieną, kai palūkanas sumažino ECB, Čekija susilpnino savo kroną. Sumažinus bazinių palūkanų normą, krona pigo 4 proc. Kaip rašo internetinis dienraštis „The Globe and Mail“, Australija ir Naujoji Zelandija pareiškė, kad jų valiutos yra per silpnos, Kinija ir toliau tikisi išlaikyti silpną valiutą, kad padėtų savo eksportuotojams. JAV doleris, nors šiek tiek ir paaugo, vis dar yra silpnas.
Ne panacėja
Valiuta silpnėja tada, kai mažinamos bazinių palūkanų normos. Valiutų karas prasideda tada, kai, bazinių palūkanų normą sumažinus vienam centriniam bankui, tą skuba daryti kitos šalies centrinis bankas.
Pasak „Finastos“ ekonomistės Rūtos Medaiskytės, valiutos silpninimas visada yra daromas kieno nors sąskaita. Kai vienos šalies valiuta silpnėja ir jos eksportuotojai dėl to laimi, kitos valstybės valiuta stiprėja ir jos eksportuotojai kenčia. Dėl to kartais ir prasideda valiutų karai.
„Skirtingų šalių centriniai bankai ir įsivelia į tokį mechanizmą. Kažkas vienas mažina palūkanų normą, tada kitas pradeda mažinti ir realiai tai gali tęstis be galo, kol palūkanų norma nėra visai nukertama iki nulio. Tada išeina taip, kad niekieno valiuta nesusilpnėjo, nes visi kapojasi ir sėdi su labai mažomis palūkanų normomis ir todėl dar piginti valiutos nebegali. Ir susidaro tokia beviltiška situacija“, – sakė R.Medaiskytė.
Be to, mažinant bazinių palūkanų normą, valiuta silpnėja, tačiau nebūtinai ilgam. Valiutos kursas taip pat reaguoja į finansų rinką. Pavyzdžiui, paskelbus gerus euro zonos makroekonomikos rezultatus, euras gali brangti ir todėl dirbtinis valiutos susilpninimas gali būti labai trumpalaikis.
Agresyvi Kinija
Finansų analitikai aktyviau apie valiutų karus pradėjo kalbėti ir po to, kai smarkia augo Kinijos užsienio valiutos atsargos.
Per ketvirtį užsienio valiutos atsargos augo nuo 3,5 iki 3,66 trln. dolerių. Kaip rašo „Yahoo Finance“, šis 160 mlrd. dolerių šuolis rodo centrinio banko siekį sulėtinti Kinijos juanio brangimą.
„Tai yra grįžimas prie tokių sąlygų, kurios egzistavo pačiame valiutos karo įkarštyje 2010–2011 metais”, – CNBC sakė Simonas Derrickas, „Bank of New York Mellon“ vyriausiasis valiutos strategas.
Manipuliavimas užsienio valiutų rezervais leidžia šalies centriniam bankui įsikišti į valiutos svyravimus. Dėl to, taip pat bazinių palūkanų normų mažinimo ir kiekybinio skatinimo pastaraisiais metais daug kalbama apie tai, kaip tokiu būdu valstybės siekia atkurti savo konkurencingumą.
Šio mėnesio JAV Iždo pranešime Kinija kaltinama dėl per didelio užsienio prekybos perviršio, susidariusio manipuliuojant valiuta.
Ko laukti?
„Forex Crunch“ klausia, ar dabar atėjo JAV dolerio eilė. Euro ir JAV dolerio santykiui krentant, Didžiosios Britanijos svaro sterlingų ir JAV dolerio santykiui stabilizavusis, o JAV dolerio ir Japonijos jenos santykiui silpnėjant, JAV doleris išsiskiria iš kitų valiutų. Valiutų krepšelyje JAV dolerio dalis nuo spalio išaugo nuo 79 iki 81 punkto. Visgi spalio aukštumų (84,58) dar nepasiekė.
Kyla klausimas, ar JAV centrinis bankas leis JAV doleriui brangti kitų valiutų atžvilgiu.
Kyla klausimas, ar JAV centrinis bankas leis JAV doleriui brangti kitų valiutų atžvilgiu. Greičiausiai JAV centrinis bankas nenori stiprios valiutos. Vienas stiprių to motyvų yra faktas, kad JAV skolinasi iš užsienio.
Lietuva – bejėgė
Lietuva į valiutų karą įsivelti negali. Litas yra pririštas prie euro, todėl paklūsta ECB diktuojamai pinigų politikai. Tai yra, Lietuva, net ir norėdama, negali, reaguodama į kitų centrinių bankų sprendimus, negali reguliuoti lito kurso.
Tai, pavyzdžiui, skaudžiai Lietuvai atsiliepė krizės metu, kai sparčiai pigo zlotas. Dėl to Lenkijos prekės atrodė daug pigesnės ir patrauklesnės. Į kaimyninę šalį iš Lietuvos buvo organizuojami specialūs važiavimai apsipirkti. Dėl to nukentėjo Lietuvos gamintojai.
„Mes nuo zloto pigimo apsiginti negalime“, – sakė R.Medaiskytė.
