Artimieji Rytai – konfliktų židinys
Paskutinį kartą naftos kaina gerokai ūgtelėjo tuomet, kai netilo kalbos apie galimą JAV intervenciją į Siriją. „Brent“ rūšies nafta tuomet pakilo beveik iki 120 dolerių už barelį – daugiausia per pusmetį. Ekonomistai tuomet kalbėjo, kad kilus kariniam konfliktui naftos kaina perkoptų 150 dolerių už barelį ribą. O to pasekmes greičiausiai tiesiogiai būtų pajutę ir visi lietuviai – kiltų degalų kainos, jos dar labiau paskatintų infliaciją.
Įdomu tai, kad naftos kainos Sirijos pilietinių neramumų metu sparčiai kilo nepaisant to, kad Sirija pati naftos neišgauna jau kuris laikas.
Įdomu tai, kad naftos kainos Sirijos pilietinių neramumų metu sparčiai kilo nepaisant to, kad Sirija pati naftos neišgauna jau kuris laikas. Sirija – Artimųjų Rytų valstybė, o Artimųjų Rytų „koridoriumi“ keliauja trečdalis viso pasaulio naftos produktų. Taigi investuotojai baiminosi, kad į konfliktą įsitraukus Iranui, o tuomet greičiausiai Izraeliui, naftą transportuoti šiuo keliu būtų nesaugu.
Ieškodami užuovėjos nuo neramumų investuotojai paprastai atsigręžia ir į JAV dolerį, kuris, kaip ir Japonijos jena ar Šveicarijos frankas, ekonominių neramumų laikais laikomi saugiomis valiutomis. Kilus ekonominiams neramumams kyla ir aukso kaina.
Galiausiai pasirodė, kad pesimistinės kalbos ir prognozės buvo be pagrindo ir JAV karinė intervencija į Siriją taip ir neprasidėjo.
Prasidėjus karui tiesa miršta
„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kilus kariniam konfliktui arba kalboms apie jį, pirmiausia stebima, ar karo centre esančios šalys nėra žaliavų eksportuotojos.
Ekonomistas prisimena JAV karinę intervenciją į Libiją, kuomet naftos kaina gerokai šoktelėjo į viršų. Taip pat buvo ir tuomet, kai buvo nuverstas Egipto prezidentas. Nors Egiptas ir neišgauna daug naftos, jos kainos Egipto neramumų metu kilo dėl to, kad šalia Egipto esančiu Sueco kanalu gabenama nafta.
Tačiau Ž.Mauricas atkreipia dėmesį, kad kariniai konfliktai ne visiems investuotojams turi neigiamos įtakos.
„Jei kalbama apie ilgesnio laikotarpio konfliktus, kaip kad matėme prieš JAV intervenciją į Afganistaną ar Iraką, būna atvirkštinis variantas: tų įmonių, kurios gamina įrangą kariškiams ar armijai, akcijos pakyla. Ne visi dėl karo tik pralošia“, – kalba ekonomistas.
Vis dėlto, dažniausiai akcijų rinkos, ypač kariniuose konfliktuose dalyvaujančiose valstybėse, krenta dviženkliais skaičiais ir investuotojai praranda itin daug kapitalo. Prasidėjus karui būna ir daug propagandos – Ž.Mauricas prisimena ir posakį, kad prasidėjus karui, tiesa miršta. Neretai tam, kad būtų apsaugotos akcijų rinkos, biržos karinių konfliktų metu visiškai uždaromos ir investuotojai neturi jokių galimybių pasiimti kapitalo.
Tiesa, pasak Ž.Maurico, pavyzdžiai rodo, kad karinių konfliktų nuostolių baimė yra gerokai didesnė, nei nuostolių padaroma iš tikrųjų.
„Dažnai investuotojai reaguoja neadekvačiai – pradeda panikuoti, nes bijo, kad atėjus konfliktui gali prarasti lėšas. Tačiau į didesnes kompanijas investuoti pinigai kitose valstybėse kompensuoja praradimą, kai baiminamasi dėl naftos, JAV esant reikalui gali padidinti naftos pasiūlą ar Saudo Arabija iš rezervų padidina gavybą. Taigi faktiškai didelio poveikio ekonomikai nebūna, o kainos sureaguoja sparčiau“, – aiškina Ž.Mauricas.
Lietuva – saugi užuovėja
Palyginti su Artimųjų Rytų valstybėmis, Lietuva, Ž.Maurico žodžiais tariant, – saugi užuovėja. Kariniai konfliktai neturi jokio poveikio akcijų rinkai, nes Vilniaus biržoje prekiaujančių įmonių neliečia.
Palyginti su Artimųjų Rytų valstybėmis, Lietuva, Ž.Maurico žodžiais tariant, – saugi užuovėja.
Tačiau kalbėdamas apie Lietuvos akcijų rinkai darančius veiksnius Ž.Mauricas pamini kitokius karus – ekonominius. Visiškai nesenas pavyzdys – pieno karas su Rusija, turėjęs tiesioginės įtakos ir Lietuvos pieno perdirbėjų akcijų kainoms.
„Kai pasigirdo, kad Rusija sugriežtins kokybės reikalavimus ar apribos importą, matėme, jog Vilniaus akcijų biržoje pieno gamintojų akcijos gerokai pakrito. Ir šiuo atveju investuotojai reagavo kiek perdėtai – mat vėliau kainos atsistatė“, – sakė Ž.Mauricas ir pridūrė, kad iš vienos pusės investuotojų baimė suprantama – negali žinoti, kaip viskas pasibaigs, todėl paprasčiausias būdas išvengti rizikos yra išsiimti pinigus iš rizikingų akcijų ir investuoti į kitas.
