12 metų IT įmonėje „Cognizant“ dirbantis Vaclovas Vičius: būti ilgamečiu darbuotoju yra privalumas

Šiuo metu rinkoje yra populiaru keisti darbovietes, tačiau kartais pamirštama, jog sėkmingai galima augti ir dirbant vienoje organizacijoje. Vaclovas Vičius, IT įmonės „Cognizant“ Principal Front-End programuotojas ir komandos vadovas, bendrovėje dirba jau dvylika metų.
Vaclovas Vičius, IT įmonės „Cognizant“ Principal Front-End programuotojas ir komandos vadovas
Vaclovas Vičius, IT įmonės „Cognizant“ Principal Front-End programuotojas ir komandos vadovas / Asmeninio archyvo nuotr.

Iš dizainerio – į programuotoją

Vaclovas domėtis IT sritimi pradėjo labai anksti – jau būdamas paaugliu užsiimdavo įvairiais projektais, dėl to jau nuo paauglystės apsiimdavo įvairių projektų. Vėliau, būnant studentu, turėjo dar kitų darbų – kaip tuo metu buvo populiaru, kūrė įvairius internetinius puslapius, tačiau jautė, kad gali daugiau.

Po studijų beieškant naujo, labiau auginančio, darbo, jis pradėjo galvoti apie profesinius pokyčius ir buvo susiradęs naują darbovietę Vilniuje.

„Su žmona jau buvome padarę visus žingsnius ir pasiruošę relokacijai, bet gavau pasiūlymą pokalbiui į šią įmonę ir nusprendžiau nueiti. Ir nežinau, kaip tą paaiškinti, bet kartais tiesiog sutinki žmones ir matai, kaip su tavimi bendrauja. Būtent šio pokalbio metu atsiskleidė darbdavių vertybės ir apskritai, verslo vizija, technologijų supratimas ir darbo procesų matymas. Tuomet ir pajutau, kad noriu čia dirbti. Taip po šio darbo pokalbio ir baigėsi kelionė į Vilnių – likau Kaune. Tiesa, iš pradžių atėjau dirbti dizaineriu – juokaujau, kad arba taip matė potencialą programuoti, arba taip nesisekė dirbti dizaino srityje, bet net nepastebėjau kaip per kelis mėnesius iš dizainerio tapau programuotoju“, – pasakoja pašnekovas.

 „Cognizant“ nuotr./Vaclovas Vičius, IT įmonės „Cognizant“ Principal Front-End programuotojas ir komandos vadovas
„Cognizant“ nuotr./Vaclovas Vičius, IT įmonės „Cognizant“ Principal Front-End programuotojas ir komandos vadovas

Dvylika metų

IT ekspertas teigia, jog net nepastebėjo, kaip praėjo šie dvylika metų. Tam įtakos turėjo ir tai, jog visuomet teko darbuotis su įdomiomis, stambiomis įmonėmis, kurios yra savo sričių lyderiai ir patenka į „Fortune 500“ (didžiausios JAV įmonės pagal apyvartą) sąrašą, ir specializuojasi tokiose sferose: elektroninė komercija, kompanijų vidinės sistemos (įvairus kompanijų procesų automatizavimas), finansai/draudimas (daugiausiai – procesų automatizavimas), bankų, tipografijos gigantai, transporto valdymo sistemos, rizikų valdymo sistemos, gamybos procesų automatizavimas, darbų planavimo platformos, logistikos/ pervežimo organizavimo platformos, socialiniai tinklai. Jam teko prisidėti ir prie atvirojo kodo projektų (angl. open source) – darbo matavimo įrankių kūrimo, tinklalapių kūrimo, kurie automatizuoja procesus (jų kūrimas ir komponentų dokumentavimo bei atvaizdavimo sistemos).

„Gal man padeda tai, kad aš nekreipiu dėmesio į savo pozicijas, man svarbiausia, kad darbas būtų įvertintas. Dėl to viskas dėliojasi natūraliai. Iš pradžių įmonėje dirbome keliese, po dviejų metų aš jau buvau tas, kuris padeda augti kitiems. Dirbant manau, labai svarbu yra nežiūrėti siaurai, tik į tau skirtą užduotį, o gebėti matyti bendrą visumą, dirbti kaip komandai. Jei atkreipi dėmesį į tam tikrus procesus, jų trukmę, problemas, tai leidžia siūlyti ir įgyvendinti tam tikrus pakeitimus. Programavime yra nemažai pasikartojančio darbo, kurį galima automatizuoti. Pastebėjau, kad būtent po kokių ilgesnių atostogų man ir kyla idėjos, kaip galima vieną ar kitą procesą optimizuoti. Keli pavyzdžiai – sąsajų aprašų perkėlimas iš back-end į front-end rankiniu būdu, kas yra nuobodu, reikalauja daug laiko, komunikacijos ir atidumo.

Asmeninio archyvo nuotr./Vaclovas Vičius, IT įmonės „Cognizant“ Principal Front-End programuotojas ir komandos vadovas
Asmeninio archyvo nuotr./Vaclovas Vičius, IT įmonės „Cognizant“ Principal Front-End programuotojas ir komandos vadovas

Ar galima tą automatizuoti? Žinoma, galima naudoti tokias bibliotekas kaip „Orval“, kurios sutaupys begalę laiko ir kas svarbiausia – sumažins monotonijos jūsų darbe ir tai tik vienas pavyzdys, kaip darbą galima padaryti mažiau nuobodų. Kitas, ilgai trunkančios užduoties pavyzdys, būtų senų sistemų perdarymas, kai verslo logiką tenka aiškintis patiems programuotojams, perdarant senas sistemas. Čia puikiai pasitarnauja dirbtinis intelektas, kurį reikia visada tikrinti, bet jau vien pateiktos tam tikros gairės, struktūra padeda darbą atlikti žymiai greičiau ir tai tik vienas iš DI panaudojimo pavyzdžių, kurį naudojame jau ir dabar.

Svarbiausia yra projekte matyti tiek sisteminių/infrastruktūros metrikų, tiek procesų trukmę ir t.t, nes tai leidžia taikyti naujus metodus, matyti ar jie veikia, taip pat, turėti pamatuojamą įvertį, kada tam tikri dalykai artėja prie kritinės ribos, o galbūt – komandos dėmesys net nėra ten, kur reikėtų arba kas tą komandą blaško“, – kalba V. Vičius.

Dvylika metų, jo teigimu, praėjo nepastebimai, dar ir dėl to, kad nuolat dirbi su skirtingais projektais, komandomis.

„Kas kelerius metus gauni naują projektą, naują komandą, gali įsivertinti, kas veikia vienur, kas kitur ir taip išmoksti vis kažko naujo. Esu apsuptas žmonių, kurie mato erdvę tobulėjimui ir nebijo išbandyti naujų galimybių ar kitų sprendimo kelių. Tai nulemia, kad iš ryto atsikėlęs negalvoji, kaip pratempti dieną, bet kaifuoji ir skubi į darbą, nes galvoje jau visas aruodas minčių, ką gali įgyvendinti“, – dalijasi programuotojas.

Kitas aspektas, kuris padeda ne tik mėgautis darbo diena, bet ir projektus įgyvendinti produktyviai, tai – taikoma „Agile“ metodika.

„Agile“ yra metodika, kuri iš esmės keičia požiūrį į projektą, jo rezultatą ir į komandą, kuri jį kuria. „Agile“ skatina turėti greitą sukurto funkcionalumo patekimą pas vartotoją (gali būti galutinis, gali būti bandomosios versijos), pavyzdžiui, rečiausiai tai galėtų būti kartą į dvi savaites, o geriausiu atveju – iškart, kai funkcionalumas pilnai sukuriamas. Tokiu būdu galima patikrinti ar jis duoda tą naudą, kurios tikėjomės ir, ar sprendžia problemą, kurią turėjome.

„Tai padeda greičiau patikrinti kas veikia, o kas ne ir tas laikas labai trumpėja – jei anksčiau grįžtamojo ryšio laukdavom 6 mėnesius, tai dabar kai kurios komandos į produkciją leidžia savo kodą ir kelis kartus per dieną. Būtent greitas grįžtamasis ryšys leidžia ieškoti naujų sprendimų, jei esami neveikia. Tai vienas iš daugelio pasikeitimų žvelgiant dvylikos metų perspektyvoje. Pasikeitė ir pati komunikacija su darbuotojais – dabar turime ir skyrių, ir departamentų vadovų, nuolat gauname grįžtamąjį ryšį iš kolegų bei vyksta individualūs pokalbiai. Taip yra užtikrinama, kad bus išgirstas kiekvienas komandos narys“, – vardija IT ekspertas.

Kitas svarbus aspektas yra ir įmonės integracija į tarptautinę organizaciją „Cognizant“.

„Štai ir šiuo metu dirbame su vienu didžiausių oro uostu – gaminame valdymo sistemą, kuri bus atsakinga už didelę dalį operacijų; kitas klientas, su kuriuo dirbau – yra įvairių pramoninių reikmenų parduotuvė ir kitomis įmonėmis, kurios pakliūva į „Fortune 500“ sąrašą. Tad dabar atsivėrė galimybės dirbti su itin plataus masto klientais, kur mažesnėje įmonėje ar esant laisvai samdomu specialistu, tokių galimybių nebūtų“, – sako pašnekovas.

Nuolatiniai pokyčiai augina

Vis dėlto, Vaclovas pabrėžia, kad augimas labai priklauso nuo vadovo požiūrio.

„Jis turi pastebėti ir paskatinti pokyčius bei žvelgti plačiau. Kaip aš sakau – nesėdėti tyliam kambaryje. Kai atsiranda galimybė pasigilinti į verslo logiką, pažiūrėti į projektą iš įvairių kampų, tada pradedi įžvelgti pasikartojančius procesus ir juos efektyvinti. Vadovai, sugebantys motyvuoti komandą, ir yra tikrasis lobis, nes su jais įdomu dirbti, jie atranda naujų iššūkių ir leidžia pagalvoti, kaip galima padaryti optimaliau“, – sako IT ekspertas.

Jo nuomone, kai yra suteikiama laisvė, tuomet kyla įvairių idėjų, kaip dar labiau pagerinti projekto įgyvendinimą.

„Pavyzdžiui, man kilo mintis, kad vieną sprendimą galima automatizuoti. Kadangi žinau, kad kitokia nuomonė ir sprendimai yra laukiami, tai skatina domėtis ne tik savo užduotimi, bet ir visu projektu. Tai dar vienas atsakymas, kodėl man čia patinka dirbti – o kur gali būti geriau? Tam, kad čia patektum turi pasistengti, o kai žmonės susidirba, yra kaip kumštis, jungia pasitikėjimo kultūra, tuomet pasiekiami ir visai kiti rezultatai. Šiuo metu ypatingai įdomu stebėti, kaip keičiasi IT sektorius ir poreikiai jam. Juk visas verslas transformuojasi, ten kur buvo daug rankinio darbo – dabar yra pritaikytos automatizuotos sistemos, kurioms mes kuriame valdymo sistemas.

Pavyzdžiui, kam kompanijai samdyti maketuotojus, dizainerius, kai gali būti sukurta sistema, kuri automatizuoja didelę dalį dokumentų paruošimo procesų arba kam darbinti finansų analitikų komandą, kai gali būti sukuriama sistema, kuri pagal esamus duomenis, sukonfigūruoja, kokie bus finansiniai rodikliai ir potenciali įmonės kaina X metų į priekį. Procesai greitėja ir verslas investuoja į procesų automatizavimą bei gebėjimą gauti rezultatą greičiau, nei konkurentai, tad duomenys tampa dar didesne vertybe“, – neabejoja jis.

Jo nuomone, emocinė grąža taip pat labai svarbi.

„Man teikia malonumą, kai matau, kad žmogus, kuriam padėjau karjeros pradžioje ir buvau jo mentoriumi, sėkmingai auga. Lygiai taip pat smagu, kai gaunu projektą, kaip buvo kuriant vieną finansinę sistemą, kur klientas niekaip negalėjo susidirbti su kita įmone, bet mums pavyko, o užbaigus projektą, supranti, kad ne tik įrodei savo profesionalumą, bet ir kartu sukūrei ryšį. Šis kompleksiškumas suteikia visišką pasitenkinimą savo darbu“, – kalba programuotojas.

O besiruošiantiems eiti į šią sritį jis pataria nusiteikti, jog visuomet reikės mokytis.

„Manau, norint sektoriuje pasiekti daugiau reikės nuolat tobulėti, mokytis ir gebėti perprasti verslo subtilybes. Juk dirbant prie naujų projektų, reikia kuo greičiau suprasti, ko reikia klientui, kad taupytumėme laiką ir resursus. Kitas aspektas – minkštieji įgūdžiai. Projektinis darbo pobūdis suveda į vieną komandą labai skirtingus žmones. Vieniems – tai pirmoji karjeros stotelė, kai kiti jau turi sukaupę daug patirties, tad gebėti komunikuoti, būti empatišku, taip pat reikės mokytis. Visada reikės ir įkvepiančių bei komandą matančių/suprantančių ir atliepiančių vadovų, nes tai yra vienas iš svarbiausių elementų, kad komanda būtų sėkminga ir pasiektų savo tikslus.

Ir, žinoma, DI – naujos profesijos, įgūdžiai, būdai, kaip sutrumpinti darbo kelią, tai irgi būtina įtraukti į savo dienotvarkę, kad galėtum būti geriausia savo versija“, – apibendrina ilgametis įmonės darbuotojas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų