5 dažniausi prostatos ligų požymiai
Pagrindiniai simptomai, kurie atveda vyrus pas urologą, susiję su šlapinimosi sutrikimais. Taigi varginančių požymių penketukas būtų toks:
1. pasunkėjęs šlapinimasis;
2. dažnesnis šlapinimasis;
3. susilpnėjusi, sumažėjusi šlapimo srovė šlapinimosi pradžioje ar/ir pabaigoje;
4. nevisiško pasišlapinimo jausmas;
5. dažnas šlapinimasis naktį.
Tačiau tai nėra specifiniai prostatos vėžio simptomai. Priešingai, šie požymiai prostatos vėžiui visai nebūdingi, jie pasireiškia sergant kitomis ligomis, pvz., gerybine prostatos hiperplazija (išvešėjimu), prostatitu. Gerybinis prostatos išvešėjimas dažniau vargina vyresnius vyrus (50 m. ir vyresnius), o prostatitu labiau linkę sirgti jaunesni stipriosios lyties atstovai. Taip pat noriu pažymėti, kad šie simptomai nebūtinai turi pasireikšti kartu ar išvardinta seka. Vyrus gali varginti koks nors vienas simptomas, pvz., padažnėjęs šlapinimasis naktį, dažnas lakstymas į tualetą dieną ar nevisiško pasišlapinimo jausmas. Vyras gali skųstis susilpnėjusia šlapimo srove arba tik šlapinimosi pradžioje, arba tik pabaigoje, arba viso šlapinimosi metu ir t.t.
Ką vadiname dažnu šlapinimusi? Normalu, kai tiek vyrai, tiek moterys gali išbūti nesišlapinę ilgiau nei 2 val. Naktimis šlapintis dažniau nei 1 kartą taip pat nėra normalu.
Ką gali moterys?
Iš tiesų neretai pas urologą vyrus atveda moterys, kurios pastebi, kad jų vyrus vargina šlapinimosi sutrikimai. Tačiau galima pasidžiaugti, kad daugėja ir vyrų, kurie kreipiasi pagalbos. Daugeliui toks negalavimas trukdo karjerai, riboja mobilumą. Taigi ir vyrai pradeda daugiau kalbėti, o į urologą kreipiasi jau iš draugų, kaimynų, aplinkinių sužinoję apie prostatos vėžio ligą. Tokie vyrai ateina teigiamai nusiteikę: ieškoti ligos, išsitirti ir išsigydyti, jeigu serga. Tačiau yra vyrų, kurie ateina su baime ir nerimu, mažai žinodami apie ligą, jos gydymą arba, kas blogiau, prisiklausę įvairių neigiamų dalykų. Pasitaiko atvejų, kai gydymas gali sukelti komplikacijų, tačiau kiekvienas ligonis individualus, ir jeigu vienam įvyko komplikacijų, visiškai nereiškia, kad taip atsitiks ir kitam.
Moters vaidmuo, mano nuomone, būti patarėja. Juk niekas per prievartą negali būti gydomas ar tiriamas. Jeigu vyras supras, kad gydymas reikalingas, ir jeigu iš tikro kenčia, jis ateis. Moteris neturėtų atlikti gydytojo vaidmens, t.y. neturėtų savarankiškai pirkti vyrui papildų ar kitų priemonių. Svarbiausia, ką tiek moterys, tiek vyrai turėtų suprasti, kad vyrams, sergantiems ankstyvų stadijų prostatos vėžiu, galima padėti, dažnai netgi visiškai išgydyti ligą. Kai liga jau vėlesnių stadijų, tai padaryti daug sunkiau. Bėda, kad vėžiu sergantys vyrai nejaučia nieko blogo, t.y. nieko, dėl ko turėtų sunerimti.
Prostatos vėžys specifinių simptomų neturi?
Iš tiesų ankstyvų stadijų prostatos vėžys specifinių simptomų, klinikinės išraiškos neturi.
Iš tiesų ankstyvų stadijų prostatos vėžys specifinių simptomų, klinikinės išraiškos neturi. Todėl ir pacientai, sirgdami pradinių stadijų prostatos vėžiu, dažniausiai nieko nejaučia. Vienintelis būdas anksti aptikti prostatos vėžį – atlikti prostatos specifinio antigeno testą (PSA). Tai paprastas neskausmingas kraujo tyrimas, kurį paskiria šeimos gydytojas, todėl raginčiau rasti tam laiko.
Kai dėl jau minėtų šlapinimosi sutrikimų kreipiasi vyresnio amžiaus vyrai, jiems pagal Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą (toliau – Programa) dažniausiai PSA jau būna ištirtas. Tiesa, patys vyrai nesikreipia konsultuotis, ar nesusirgo vėžiu. Ieškoti šios ligos jie ateina po to, kai šeimos gydytojas atlieka PSA testą ir nustato padidėjusius žymenis. Galima pasidžiaugti, kad minėta Programa duoda vaisių, ir pastaruoju metu daugiausia ligos atvejų aptinkama pradinių stadijų. Užleistų atvejų pasitaiko nedaug, jų gausu buvo prieš atrandant prostatos specifinio antigeno testą. Vėlyvos stadijos prostatos vėžio atvejų vis dar pasitaiko, dažniau tiriant mažesnių miestelių gyventojus.
Taigi noriu dar kartą pabrėžti, kad pradinių stadijų prostatos vėžys nepasireiškia jokiais negalavimais. Netgi minėti šlapinimosi sutrikimai gali visiškai nevarginti vyro, tačiau jam gali būti aptiktas piktybinis darinys. Todėl vienintelis būdas laiku pastebėti klastingą ligą yra jau minėtas PSA testas, kuris pagal Programą kas dvejus metus nemokamai atliekamas vyresniems nei 50-ties vyrams. Jeigu artimoje aplinkoje (brolis, tėvas, tėvo brolis) yra sirgusių prostatos vėžiu, PSA testas rekomenduojamas nuo 42–45 metų.
Tiriant prostatos ligas pirmiausia ieškoma vėžio
Įtariant prostatos ligą pacientui, kurį vargina šlapinimosi sutrikimai, pirmiausia turime nustatyti, ar pacientas neserga prostatos vėžiu. Pirmieji pagrindiniai tyrimai yra du – PSA testas ir digitalinis-rektalinis prostatos tyrimas (ištyrimas pirštu per tiesiąją žarną).
Europos urologų asociacijos rekomendacijose nurodoma viršutinė PSA normos riba. Jeigu pirmą kartą atliktas PSA yra 3 ng/ml ar šiek tiek didesnis pacientą stebime. Nes PSA gali padidėti ir dėl kitų veiksnių: pvz., prostatos uždegimo, netgi prostatos tyrimų, po lytinių santykių, peršalus, sušalus kojas ir t.t. Tačiau tokie pacientai nepaleidžiami iš akiračio. Kai kuriems jų prostatos biopsijos gali būti atliekamos nedelsiant, ypač jei randama pakitimų čiuopiant prostatinę liauką.
Gydymas gali būti ir aktyvus stebėjimas
Pagrindiniai radikalūs prostatos vėžio gydymo būdai yra trys: chirurginis – prostatos pašalinimas, išorinis švitinimas ir vidinė spindulių terapija ((brachiterapija – radioaktyvių sėklų įterpimas į prostatą). Tačiau pastaruoju metu populiarėja aktyvus tų vyrų stebėjimas, kurie galėtų būti gydomi radikaliai. Aktyvaus stebėjimo taktika pasirenkama, jeigu vyrai yra iki 70 m., o pasyvaus, kai jie yra vyresni nei 70-ties, taip pat kartu turi būti mažas PSA, o gydytojas čiuopdamas prostatą nieko blogo neįtaria, taip pat turi būti mažas ir Glaesono indeksas (prostatos vėžio piktybiškumas ir stadija). Vyrams, kurie stebimi aktyviai, rekomenduojama tikrintis kas tris mėnesius ir atlikti PSA tyrimą.
Aktyvus stebėjimas – tai atidėtas radikalus gydymas. Dažniausiai šie pacientai ateityje bus gydomi radikaliai, tačiau jiems suteikiama galimybė gyventi visavertį gyvenimą nepašalinus prostatos, turėti normalų lytinį gyvenimą.
Blogiausia – nesikreipti ir nesigydyti
Manau, kad vyrus tirtis prostatos būklę turėtų paskatinti faktai, kad pradinių stadijų prostatos vėžys labai gerai gydomas ir dažnai išgydomas. Netgi ir vėlyvų stadijų vėžys pakankamai gerai gydomas. Aišku, tokiu atveju jau nekalbama apie išgijimą, tačiau stabilizuoti ligą tikrai galima.
Kai ateina žmogus, kurio liga jau užleista, visada galvoji, kodėl kreipėsi taip vėlai. Dažniausiai taip atsitinka dėl to, kad vyras jautėsi puikiai, jokie negalavimai nevargino. Todėl vienintelis būdas nepražiūrėti ligos – laiku atlikti PSA. Kita situacija – kai vyras jautė šlapinimosi simptomus, bet kentėjo. Raginu nekentėti ir nebijoti. Pirmiausia dėl to, kad šie požymiai nebūtinai yra vėžio simptomai, pvz., tai gali būti gerybinė prostatos hiperplazija ar kita liga, kurį sėkmingai gydoma. Antra, dėl to, kad jeigu ateisite laiku, labai didelė tikimybė, kad vėžys bus pradinių stadijų, o tai reiškia, kad dažnai ligą galima netgi visiškai išgydyti.
Med. m. dr. gydytojas urologas Ramūnas Mickevičius
Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva
889.870,011/09/15/LT
Parengė www.karjerairsveikata.lt
