Kaip jūs, kaip mokytoja, vertinate dabartinę švietimo situaciją Kaune?
Dabartinę švietimo situaciją Kaune vertinčiau labai gerai, jei nebūtų iš Kauno švietimo žemėlapio ištrinta dalis puikiai dirbusių švietimo įstaigų, jei dalis mokytojų nebūtų išmesti iš „švietimo rinkos“ į nežinią, jei Kauno švietimo valdininkai nustotų ieškoję kliūčių ir darę spaudimą (pagalbos net ir nesitikime) ugdymo savitumą kuriančioms mokykloms, jei kiekvienas ikimokyklinukas, tėvams pageidaujant, pakliūtų į vaikų lopšelio ar darželio grupę, jei švietimo paslaugos Kaune būtų teikiamos pagal jų poreikį, o ne pagal amžiną mantrą „nėra pinigų“ (paprastai pinigų yra, tik reikia juos racionaliai paskirstyti). Švietimo situaciją Kaune vertinčiau dar geriau, jei kiekvieną mokytoją, kiekvieną švietimo darbuotoją ir kiekvieną švietimo įstaigos vadovą laiku pasiektų informacija apie numatomus priimti švietimo sprendimus ir kad prieš priimant šiuos sprendimus, būtų iš anksto tariamasi ir konsultuojamasi su švietimo praktikais bei profesionalais. Telieka pasidžiaugti, kad mokytojų, auklėtojų ir kitų švietimo įstaigų specialistų pasiaukojimas, altruizmas ir idealizmas išsaugojo tai, kas dar yra likę gero Kauno švietimo sistemoje.
Kokių pokyčių reikėtų Kauno mokyklose?
Kauno mokyklos yra labai įvairios ir savitos. Daugelyje iš jų — ieškoma kelių į aukštesnę ugdymo ir bendros mokyklos veiklos kokybę. Mokykla turėtų būti palanki ir draugiška mokiniui, jo tėvams, mokytojui ir kiekvienam mokyklos bendruomenės nariui. Mokykloje turėtų būti stiprus bendruomeniškumo jausmas, puoselėjami pilietinės visuomenės daigai, ugdomas laisvas, sąmoningas ir atsakingas žmogus, kuris nusiteikęs mokytis ir tobulėti. Norint to pasiekti, reikia, kad visose švietimo įstaigose dominuotų demokratiški, pagarbūs laisvų ir kūrybingų mokyklos bendruomenės narių santykiai. Svarbu, kad mokykla būtų stipri ir veikli komanda, kuriai įstaigos vadovas protingai vadovautų, o ne įsakmiai valdytų. Turėtų išnykti biurokratinės ataskaitos, nepagrįsti reikalavimai, diktatas, baimė, kad „kažko nepadariau“, amžinas egzistencinis mokytojo kaltės jausmas (nes visada bus, kad „kažko nepadariau“). Optimistiškai tikiu, kad Kaune palankių ir draugiškų kiekvienam bendruomenės nariui mokyklų tik daugėja.
Kaip galėtume prabudinti Kauno jaunimą ir paskatinti jų pilietiškumą?
Kauno jaunimo pilietiškumas turėtų būti ugdomas jau šeimoje ir ikimokyklinėje įstaigoje. Vėliau didžiausia atsakomybė už pilietiškumo ugdymą atitenka mokyklai kaip organizacijai, o idealiu atveju - pilietiškai organizacijai, kurioje, pasikartosiu, vyrauja demokratiški ir pagarbūs laisvų ir veiklių bendruomenės narių santykiai. Tik laisvas ir pilietiškas mokytojas ugdo laisvą ir pilietišką jauną žmogų. Tik demokratiškas ir kompetentingas mokyklos vadovas švietimo įstaigoje sukuria palankią erdvę mokyklos bendruomenės narių pilietiškumui skleistis. Praėjo plakatinių lozungų apie tėvynės meilę laikai. Dabar pilietiškumą turime ugdyti skatindami jaunimą daryti gerus, nesavanaudiškus (nors ir mažus) darbus kitų žmonių labui.
Net ir mažytė pilietinė akcija džiugintų ne tik artimiausius žmones (jie tikisi, kad jaunuoliai užaugs dorais žmonėmis), bet ir būtų veiksmingesnė pilietiškumo ugdymo priemonė, nei formalus kokios nors valstybinės šventės minėjimas su standartinėmis kalbomis ir eilėraščiais.
Pilietiški jauni žmonės buriasi į visuomenines organizacijas, kurios ir toliau skatina jaunimo pilietiškumą. Tik gaila, kad Kauno valdžia, kol kas, jaunimui jokių pilietiškumo pavyzdžių nerodo. Išskyrus, tuos pačius nuvalkiotus lozungus apie meilę tėvynei ir nesibaigiančius žodžius (kartais tik žodžius) apie savo reikšmingą darbą Kauno žmonėms. O šalia šių gražių žodžių akivaizdžiai galima korupcija, melas, informacijos slėpimas, savanaudiškumas, „savų“ protegavimas, „sulindimas į šiltas savivaldybės darbo vietas“, apsimetinėjimas, abejingumas...
Galvoju, kad dalis pilietiško jaunimo, matydami tai, tikrai pabus ir pradės kurti geresnį, pilietiškesnį Kauną.
Ko norėtumėte palinkėti Kaunui?
Norėčiau palinkėti Kaunui tapti pilietišku, iš tikrųjų vieningu savo įvairovėje ir draugišku visiems kauniečiams ir jų svečiams. Namais, kuriuose gera gyventi, dirbti ir kurti, į kuriuos visada norisi grįžti po tolimų kelionių. Namais, kuriuose su pasididžiavimu galima priimti svečius.
