Advokatas E.Racius: už ką žemės savininkams bus kompensuojama tiesiant „Rail Baltica“ geležinkelį?

Lietuvoje įgyvendinamas istorinis ne tik šaliai, bet ir visoms Baltijos šalims „Rail Baltica“ projektas turi ypatingos reikšmės projekto statusą. Edvardas Racius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatas, apžvelgia, kokios nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo, kategorijos yra atlyginamos ir kokios ne.
Advokatas E.Racius: už ką žemės savininkams bus kompensuojama tiesiant „Rail Baltica“ geležinkelį?
Advokatas E.Racius: už ką žemės savininkams bus kompensuojama tiesiant „Rail Baltica“ geležinkelį? / iStock nuotr.

Projekto svarbą visuomenės poreikiams dar 2011 m. pripažino Seimas – nutarimu pripažino geležinkelio transporto projektą ypatingos reikšmės projektu.

Apie savininkų teises ir patarimus žemės savininkams kalbamės su „Ellex Valiunas“ advokatu E.Raciumi.

– Kokios nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo, kategorijos yra atlyginamos?

– Savininkui ar naudotojui atlygintinų nuostolių kategorijas, priklausomai nuo visuomenės reikmėms paimamo turto specifikos, galima išskirti į kelias grupes. Pirmoji – nuostoliai dėl žemės paėmimo, kai žemės sklype nėra atskirų turto vienetų (sodinių, statinių, kt.) ir nevykdoma jokia ūkinė komercinė veikla. Kita grupė – kompensacija dėl žemės sklype esančių sodinių, želdinių, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti bei dėl žemės sklypo ir jame statomų ar pastatytų statinių (įskaitant gyvenamuosius) patirtų nuostolių. Trečioji grupė – kompensacija dėl ūkinės komercinės veiklos nutraukimo ar apribojimo, kai žemės sklype tokia veikla buvo vykdoma. Vertinant savininko ar kito naudotojo nuostolių dydį turi būti atsižvelgta, pavyzdžiui, ir į žemės sklype esančių turto vienetų vertę, nuostolius dėl negauto derliaus bei nuostolius dėl vykdomos ūkinės komercinės veiklos nutraukimo ar sustabdymo. Pastarieji nuostoliai, remiantis atliktu turto vertinimu, tai pat turi būti kompensuojami.

Be to, atlyginamos ir iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.

Asmeninio archyvo nuotr./. Edvardas Racius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatas
Asmeninio archyvo nuotr./. Edvardas Racius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatas

– O koks kompensavimo būdas taikomas?

– Įstatymas numato, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui ar kitam turto naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir kiti nuostoliai (jei tokių yra) apskaičiuojami įgyvendinančios institucijos pasamdyto nepriklausomo turto vertintojo. Tuo atveju, jei paimame sklype yra gyvenamasis namas, nuostolių už gyvenamąjį pastatą suma apskaičiuojama taikant bent du turto vertinimo metodus, o savininkui ar kitam naudotojui atlyginama ta vertė, kuri yra didesnė.

Be to, kai kuriuose specialiajame plane nurodytuose žemės sklypuose gali būti atliekami statybiniai tyrimai. Žemės savininkas ar kitas naudotojas turi būti apie tai iš anksto informuojamas. Savininko ar kito naudotojo patirti nuostoliai dėl tokių tyrimų taip pat turi būti kompensuojami įstatymo nustatyta tvarka.

– Kokios nuostolių kategorijos neatlyginamos?

– Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas numato, kad žemės savininkui neatlyginama neturtinė žala.

– Koks būtų jūsų, kaip teisininko, patarimas žemės savininkui, kad procesas vyktų sklandžiai?

– Bendro pobūdžio patarimai savininkui ar kitam naudotojui būtų tokie: kaupti, surinkti ir pateikti projektą įgyvendinančiai institucijai visus dokumentus, galinčius turėti reikšmės atlygintinų nuostolių dydžiui – paimamo turto vertei nustatyti. Tai gali būti dokumentai, patvirtinantys investicijas ar kitas išlaidas, susijusias su paimamu turtu, pavyzdžiui, kvitai, kiti apskaitos dokumentai.

Taip užsitikrinsite, kad atlygintinų nuostolių dydis bus tiksliai apskaičiuotas.

– Ko pirmiausia patartumėte imtis žemių savininkams, kai šie tik sužino, kad jų sklypas patenka į būsimos vėžės kelią?

– Sužinojus apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, į kurią įtrauktas žemės sklypas, reiktų kreiptis į projektą įgyvendinančią instituciją informacijos ir bendradarbiauti su ja vykstant procesui.

„Rail Baltica“ atveju galima kreiptis į Susisiekimo ministeriją, ten dirbantys specialistai suteiks visą reikiamą informaciją apie patį procesą, nurodys, kur kreiptis, ką daryti, ką pateikti.

– Ko dar turėtų nepamiršti žemės savininkai?

– Įstatymas numato, kad pranešimai, susiję su šiuo procesu, asmeniui gali būti įteikiami viešo paskelbimo spaudoje būdu, kai jam pranešimų nepavyksta įteikti ar jo buvimo vieta nežinoma. Todėl patartina pasirūpinti, kad deklaruota gyvenamoji vieta būtų būtent ten, kur jus pasiekia korespondencija paštu.

Lietuvos geležinkelių nuotr./Iliustracija
Lietuvos geležinkelių nuotr./Iliustracija

Tuo atveju, jei žemės savininkui ar kitam naudotojui nepavyksta įteikti pranešimo apie žemės paėmimą visuomenės tikslais asmeniškai arba nėra žinoma savininko ar naudotojo vieta, pranešimai įteikiami viešo paskelbimo būdu – pranešimo turinys paskelbiamas žemės buvimo vietos vietiniame laikraštyje (jei toks leidžiamas) ir viename iš nacionalinių laikraščių, taip pat projektą įgyvendinančios institucijos interneto svetainėje. Tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną. Savininkams patartina netrikdyti proceso, nes projektą įgyvendinančios institucijos išlaidos, patirtos šalinant savininko ar naudotojo sukurtas kliūtis, bus išskaičiuotos iš atlyginimo už paimamą turtą. Maža to, už trukdymą gresia ir administracinė atsakomybė.

Visais atvejais žemės savininkui ar kitam naudotojui turi būti nustatomas protingas terminas išsikelti, jis negali būti trumpesnis negu 3 mėnesiai.

– Kokiu atveju patartumėte savininkams ginčyti nustatytą turto vertę?

– Turto savininkai pirmiausia turi įsivertinti, ar nustatyta turto vertė atitinka jų interesus. Taip, savininkai turi teisę nesutikti su nustatyta verte, tačiau toks nesutikimas turi būti pagrįstas – paremtas įrodymais. Mat savo poziciją gali tekti įrodinėti teisme. Taip pat reikia turėti omenyje, kad teisme gali paaiškėti ir tai, kad pirmiau nustatyta kompensacija yra per didelė – tokiu atveju ji bus atitinkamai mažinama.

Nuomonę dėl turto vertės bei turimus dokumentus apie nuostolių dydį galima pateikti projektą įgyvendinančiai institucijai proceso metu, taip būtų sumažinta teisminio proceso tikimybę.

Be to, reikėtų suprasti, kad kiekviena situacija yra skirtinga ir, jei esant konkrečiai situacijai, kyla neaiškumų ar klausimų, visuomet rekomenduotina pasitarti su teisininku, jis duos patarimą, kaip elgtis atitinkamoje situacijoje.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis