Koronaviruso pandemija daugelį specialybių iš biurų išstūmė dirbti į namus, žiniasklaida – nebuvo išimtis. Kelis metus trukusi ekstremali situacija baigėsi, bet ar žurnalistai grįžo prie buvusių įpročių įvykiuose dalyvauti gyvai? Ar to vis dar reikia? Ar įmanoma užmegzti glaudų ryšį su šaltiniu, su juo gyvai nesusitinkant?
Naujienų agentūros ELTA vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Benas Brunalas yra linkęs manyti, kad po pandemijos aktualijų žurnalistai „susigrąžino kojas“ ir į įvykius vaikšto ne ką mažiau aktyviai nei iki pandemijos.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoja ir LRT radijo laidų vedėja Rūta Kupetytė taip pat pabrėžia, kad žurnalistai po pandemijos jau spėjo sugrįžti į senas darbų vėžes, nors galima pastebėti ir ilgalaikių pokyčių.
Pasak jos, universitete atliktos apklausos rodo, jog Lietuvos žurnalistai iš namų dirba vidutiniškai 17 val. per savaitę, o regionuose nemažai redakcijų apskritai išsikraustė iš biurų.
„Aišku, negalima apibendrinti, bet yra tokių regionų, kur po pandemijos tiesiog neliko regioninių redakcijų ir žurnalistai persikėlė dirbti į namus. Tai, manau, kad tokia ta situacija ir tas pokytis tikrai yra matyti“, – kalbėjo R.Kupetytė.
Patogumas sukuria barjerų
B.Brunalas pastebi, kad žurnalistams pandemijos metu talkinusios nuotolinės tiesioginės transliacijos išlieka populiarios ir dabar. Tai leidžia žurnalistui neišeinant iš namų būti įvykių centre. Vis tik toks patogumas turi savo kainą – žurnalistas netenka galimybės užduoti klausimo.
„Jis, matyt, vėl yra vienas iš esminių dalykų žurnalistikoje – turėti galimybę redakcijos liniją kažkaip įmesti į orbitą, nes nebūtinai to klausimo paklaus kolegos“, – teigė naujienų agentūros ELTA vyr. redaktoriaus pavaduotojas.
R.Kupetytė taip pat akcentuoja dar vieną esminį tokio darbo pobūdžio trūkumą – galimą ryšio su šaltiniu praradimą.
„Kai tu negali susitikti gyvai, šaltiniai bijo kalbėti telefonu, bijo tau rašyti tą informaciją. Taip pat tyrimai rodo, kad žurnalistai nesusikūrė naujo šaltinių rato per tą laiką, kol buvo COVID-19 pandemija“, – sakė R.Kupetytė.
Pasak B.Brunalo, kartais tik gyvo susitikimo metu galima perprasti pašnekovų mąstymą, jų veiksmų motyvus, teiginius ar informaciją lydinčias emocijas.
„Susitikimai vakarais, profilaktiniai susitikimai kitais kartais reikalingi tam, kad tu pagautum tą žmogaus, kuris yra tavo rašymo orbitoje, patį mąstymo modus operandi“, – teigė žurnalistas.
Kita vertus, jis atkreipia dėmesį, jog žurnalistika yra įvairialypė – ir jei aktualijų žurnalistui būtina dalyvauti įvykiuose, norint apie juos pranešti kokybiškai, tai užsienio naujienas sekantys kolegos savo darbą kuo puikiausiai gali atlikti iš namų, mat jų turinys remiasi antriniais šaltiniais.
Stumia iš komforto zonos
R.Kupetytė mano, kad nuotolinio darbo priemonės žurnalistikoje išliks aktualios ir ateityje, vis tik ruošiant jaunąją kartą būtina juos „stumti iš komforto zonos“.
„Jūs parašysit 35 laiškus, 35 žinutės, bet neskambinsit ir tada pašnekovai su jumis tiesiog nekalbės arba juos bus labai sunku pasiekti, reikalingą informaciją gausit vėliau. Tai kaip aš sakau, svarbu juos išmesti iš komforto zonos“, – teigė ji.
„Kartais, pavyzdžiui, kai jie rašo savo pirmuosius tekstus, mes nemažai diskutuojam apie tai, kaip jiems sekėsi skambinti, kaip jiems sekėsi tartis, ir yra žmonių, kurie pasako, jog nepavyko perlipti per save“, – pasakojo VU dėstytoja.
Vis tik ji pabrėžia, jog gyvas bendravimas iš žurnalistikos artimiausiu metu niekur nedings.
„Karta kartai nelygi, – sakė R.Kupetytė. – Vieni iš mano studentų tiek įkyrėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai su įvairiausiais klausimais, kad man paskambino iš Vyriausiosios rinkimų komisijos ir sako: žinai, mes jiems padarysime spaudos konferenciją, nes jie visi, būdami 18-os metų ir rašydami pirmą tekstą, norėjo susitikti gyvai su komisijos pirmininke.“
Jai antrina ir naujienų agentūros ELTA vyr. redaktoriaus pavaduotojas, pabrėždamas, jog gyvas bendravimas yra tiesiog patogesnis.
„Manau, kad artimiausiais metais nedings poreikis žurnalistams turėti batus, jie vaikščios, kalbėsis, nes taip yra paprasčiau: tu gauni informaciją operatyviau, greičiau, išsamiau. Apie tai ir yra žurnalistika“, – teigė B.Brunalas.
Laidų „Akiratyje: žiniasklaida“ kūrimą remia Medijų rėmimo fondas, jos parengtos naujienų portalui „15min“ bendradarbiaujant su naujienų agentūra BNS.