Socialiniai tinklai šiandieninėje visuomenėje tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Vis daugiau žmonių čia ne tik dalinasi nuomonėmis ir įžvalgomis, bet ir sužino svarbiausias dienos aktualijas. Ilgą laiką buvę sklaidos šaltiniu, socialiniai tinklai pastaruoju metu žiniasklaidai tampa vis didesniu konkurentu. Kaip išlaikyti auditoriją ir nepralaimėti? Kaip prisitaikyti? O galbūt žiniasklaida gali išgyventi ir be socialinių tinklų?
Be socialinių tinklų – neįmanoma
Vilniaus universiteto (VU) komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Šuminas sako, kad socialiniai tinklai žiniasklaidai yra gana nedėkingas priešininkas, nes jiems negalioja objektyvumo kriterijus.
„Jiems nėra tikslo siekti objektyvumo, pateikti tikrą informaciją, jiems pagrindinis rodiklis yra žmonių praleidžiamas laikas. Tai būtent tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko socialinių medijų platformos nelabai kreipia dėmesio ir nededa pakankamai pastangų siekdamos užtikrinti, kad tos platformos būtų išvalytos nuo viso purvo, nuo dezinformacijos, nuo neapykantos kalbos ir panašių dalykų, kurių yra labai daug“, – kalbėjo A.Šuminas.
„Visi tas problemas įvardina, bet sprendimų, bent jau iš pačių didžiausių pasaulinių korporacijų, kol kas mes nelabai matom“, – pridūrė profesorius.
Nepaisant to, naujienų portalo „lrytas.lt“ verslo vystymo vadovė Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė sako, kad šiandieninėmis sąlygomis žurnalistams atsiriboti nuo socialinių tinklų nėra galimybės.
„Negalime jų išvengti, nedalyvauti ir sakyti, kad mes būsime kažkokie kitokie, atsiribosim. Nes mums tada reikia turėti tokį svorį arba tokią alternatyvą, kad irgi neprarastume tos pačios auditorijos ir neprarastume matomumo, kurį ir suteikia socialiniai tinklai“, – teigė G.Ališauskaitė-Bagušauskienė.
„Jeigu mes galėtume rinktis ir turėti kažką šalia socialinių tinklų, kažkokią dar kitą platformą, galbūt tada galima nedalyvauti“, – kalbėjo „lrytas.lt“ atstovė.
FOMO efektas
Atrodytų, kad kasdieniame žinių pertekliuje žmonės turėtų grįžti prie tradicinės žiniasklaidos, kuri patikrina informaciją ir atrenka tai, kas svarbiausia. Vis tik realybė – priešinga.
A.Šuminas tokią situaciją aiškina atkreipdamas dėmesį į socialinių tinklų architektūrą, kuri atspindį jų tikslą pritraukti ir išlaikyti auditorijos dėmesį. Profesorius taip pat pažymi socialinių medijų interaktyvumo aspektą – galimybę sureaguoti, komentuoti.
„Kitas dalykas – atsiranda baimės jausmas praleisti kažką svarbaus, tas vadinamas FOMO (angl. fear of missing out) efektas, kad žmonės tiesiog pradeda jausti kažkokį nerimą ir vis turi tikrinti – gal kažkas naujo, gal kažkas svarbaus nutiko ir panašiai. Visa tai yra priežastis, kodėl žmonės praleidžia iš tikrųjų daug valandų prie ekranų“, – teigė profesorius.
Savo ruožtu G.Ališauskaitė-Bagušauskienė akcentuoja, kad tokios medijų vartojimo tendencijos atskleidžia ir kritinio mąstymo stoką. Žmonės iš esmės kreipia dėmesį į greitį ir kiekį, bet ne į kokybę.
„Vadinasi, kad kritinio mąstymo stoka tau leidžia pasitikėti bet kokia gaunama informacija ir jaustis, kad aš žinau daug, žinau greitai, dar pasidalinsiu su kitais, bet aš netikrinsiu. Ką daro tradicinė žiniasklaida? Tikrina ir tik tada paskelbia naujieną“, – pasakojo „lrytas.lt“ verslo vystymo vadovė.
Papildydamas pašnekovę, A.Šuminas atkreipė dėmesį į vadinamosios potiesos visuomenės reiškinį, kai auditorija renkasi asmenybes ir jų sukuriamą autentiškumą, emociją vietoje objektyvumo.
„Ypatingai dabar žiūrint, kaip jauni žmonės naudoja medijas, tai iš viso yra paradoksas, kai jauni žmonės nori kažkokio autentiško komentaro žmogaus, kuris net nėra ekspertas, ir jiems nereikia, kad jis būtų ekspertu. Priešingai, kažkoks žmogus kažką tiesiog komentuoja ir auditorijai to pilnai užtenka“, – teigė A.Šuminas.
Anot G.Ališauskaitės-Bagušauskienės, visuomenėje formuojasi nauji informacijos vartojimo įpročiai, o tai akivaizdžiausiai matoma tarp jaunimo, kuris dažnu atveju išvis atsisako naujienų turinio savo kasdienybėje ir į naujienų portalus yra linkęs atsisukti tik kritiniais atvejais.
„Visuomenė nori greitai vartojamų žinių, greitų trumpų naujienų, daugiau pramoginio turinio, bet kai tau jau iškyla problema arba klausimas, kas tada įvyksta? Laba diena, žiniasklaida, jūs esat mūsų pagrindinis gelbėjimosi šaltinis, būkit geri, padėkite“, – sakė ji.
Vis tik A.Šumino manymu, skambinti pavojaus varpais dar nereikia, nes tradicinė žiniasklaida yra pajėgi prisitaikyti prie naujų tendencijų.
„Jeigu pasižiūrėtume į viešąjį diskursą socialinėse medijose, jis nemaža dalimi yra nulemiamas pačios žiniasklaidos pateikiamų temų“, – kalbėjo VU profesorius.
Įtaka formai ir turiniui
G.Ališauskaitės-Bagušauskienės teigimu, dabartinį žiniasklaidos ir socialinių tinklų santykį iš esmės lemia neaiškios žaidimo taisyklės – algoritmai, lemiantys matomumą.
„Jei žiniasklaida daug dėmesio ar pajėgumų skiria tam, kad atsidurtų socialiniuose tinkluose, tai yra priversta dirbti pagal taisykles, kurių iki galo nežino ir negali pasakyti. Ar tiks turinys, ar jis netiks, ar tavo įdėtos pastangos pasiteisins, ar nepasiteisins, tai toks ir pažintas laukas, tarsi, priartina prie visuomenės, bet tuo pačiu ir nepažintas dėl tos vidinės jų tvarkos galiojančios“, – svarstė pašnekovė.
Pasak jos, tai verčia žiniasklaidą ieškoti naujų formų turiniui pateikti.
Tiek G.Ališauskaitė-Bagušauskienė, tiek A.Šuminas sutinka, kad algoritmai iš esmės gali daryti įtakos ir turiniui, prioritetą teikiant konkrečioms temoms. Vis tik Lietuvoje su tokiu atveju jie sako dar nesusidūrę.
„Dar nesame su tokia situacija susidūrę ir turbūt kalbėtume mes visa žiniasklaida Lietuvoje, kaip į tai reaguoti“, – teigė „lrytas.lt“ atstovė.
Nepaisant socialinių tinklų įtakos visuomenei, ji akcentavo būtinybę žiniasklaidai diversifikuoti kanalus, kuriais pasiekiama auditorija. Tokiu atveju besikeičiančių algoritmų įtaka bus mažiau skausminga.
Kalbėdama apie ateities perspektyvą, G.Ališauskaitė-Bagušauskienė pabrėžė, jog apie tradicinės žiniasklaidos pabaigą kalbėta ne kartą, tačiau ji visuomet sugebėjo prisitaikyti.
Tuo metu A.Šuminas prognozuoja, kad žiniasklaidai ir toliau kils naujų iššūkių, tačiau jos santykis su socialiniais tinklais greičiausiai nesikeis.
„Ateis virtuali realybė, dirbtinis intelektas, daugybė kitų dalykų, kurie turbūt keis kai kuriuos dalykus, bet bendrąja prasme, aš kažkokių didžiulių pokyčių artimiausiais metais nelabai matyčiau“, – teigė profesorius.
Laidų „Akiratyje: žiniasklaida“ kūrimą remia Medijų rėmimo fondas, jos parengtos naujienų portalui „15min“ bendradarbiaujant su naujienų agentūra BNS.
