Minties alų pavadinti garsiu vardu būta drąsios. Krikštatėviai gali lengviau atsidusti. Tarptautiniame „Baltijos alaus žvaigždė“ konkurse lapkričio pradžioje „Šerlokas Holmsas“ buvo įvertintas aukso medaliu.
„Alus gavosi geras ir pavadinimas pasiteisino. Mes nepabūgom alaus pavadinti tikru anglišku eliu. „Šerloką Holmsą“ gaminame ne tik pagal anglišką elio gamybos technologiją, bet ir pagrindines žaliavas vežamės iš Anglijos – trijų rūšių salyklą, apynius, mieles. Aromatingi angliški apyniai priduoda gėrimui subtilų, kaip britų literatūros herojaus siela, vaisių poskonį, autentišką koloritą“, – apie naujausią bravoro alų kalbėjo jo vadovė Lina Šileikienė.
Tarptautiniame „Baltijos alaus žvaigždė“ konkurse dalyvavo 25 alaus bravorai iš Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Rusijos. Konkurso dalyvius aklo ragavimo atrankoje vertino tarptautinė 12 narių degustavimo komisija, kurią sudarė žinomiausi Europos sąjungos degustatoriai. Visose gaminių grupėse buvo išdalinti aukso, sidabro ir bronzos medaliai bei diplomai. Kauniečių alus angliškojo stiliaus elių kategorijoje laimėjo aukso medalį.
Alus sukurtas kartu su Kauno technologijos universiteto cheminės technologijos fakulteto doc. Rimantu Henriku Kublicku, „Kauno alus“ laimėjo ES konkursą „Inočekiai LT“, skirtą ūkio konkurencingumui ir augimui, panaudojant mokslinius tyrimus.
Kuriant „Šerloką Holmsą“ KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre 5 mėnesius buvo tobulinama receptūra, sumodeliuotas „Kauno alaus“ bravoro įrangą imituojantis technologinis procesas, leidęs kas kartą pagaminti po 20-30 litrų alaus. KTU Cheminės technologijos fakulteto doc. R.H.Kublickas tvirtina, kad gamybą perkėlus iš laboratorijos į bravorą, alaus kokybė nepasikeitė: „„Kauno alaus“ atviro rauginimo ir alaus išlaikymo įranga labai tinkama klasikinio angliško elio gamybai. Akivaizdžiai senoviškais metodais pramoniniu būdu iš originalių angliškų žaliavų išvirtas alus atskleidžia geriausias angliškojo elio savybes. Visi iš mūsų laboratorijos į pramoninę gamybą išėję alūs yra tradicinės aludarystės pavyzdžiai“.
KTU Cheminės technologijos fakultetas nuo seno palaiko ryšius su aludariais, atlieka technologinius tyrimus, konsultuoja. Nemaža dalis Lietuvos aludarių yra šio fakulteto absolventai.
„Šerlokas Holmsas“ neturėjo būti blyškesnė angliško alaus kopija, turėjo likti savitas gaminys, atpažįstamas rinkoje kaip lietuviškas produktas.
„Šerlokas Holmsas“ neturėjo būti blyškesnė angliško alaus kopija, turėjo likti savitas gaminys, atpažįstamas rinkoje kaip lietuviškas produktas. Buvo peržvelgtos įvairios angliško elio rūšys, įvertintas Lietuvos aludarių patyrimas bandant patiekti ir išpopuliarinti britiškus elius Lietuvos rinkoje.
Tarptautiniame „Baltijos alaus žvaigždė“ konkurse, elių kategorijoje kauniečių elis surinko 47 balus iš 50 galimų. Tai buvo aukščiausias įvertinimas. Kartu su juo į konkursą Kauno aludariai siuntė dar dviejų, jau seniai gaminamų rūšių alų – „Kauno porterį“, kuris porterių kategorijoje buvo įvertintas sidabro medaliu, ir „Kauno alų“, lagerių kategorijoje įvertintą bronza.
„Kauno alus“ savo produktus konkursui pateikė po ilgokos pertraukos. „Geros progos alus“ buvo apdovanotas „Lietuvos metų gaminio’2003“ medaliu, „Pilies“ premium tais pačiais metais Lietuvos metų gaminio diplomu.
„Turime nemažą ratą ištikimų gerbėjų, bet konkursai yra gera proga pasitikrinti, ar eini teisingu keliu, pasilyginti su kitais. Naujausio alaus įvertinimas iš tiesų glosto širdį. Turėdami aukštą alaus profesionalų įvertinimą galime drąsiai sakyti, kad angliškas elis mums pavyko, o Lietuvos alaus gurmanai gali paragauti Žaliakalnio rūsiuose brandino lietuviškos dvasios angliško elio“, – sakė L.Šileikienė.
Pasak jos, bravoras praplėtė gaminių asortimentą nišiniu, savito skonio alumi, nes šioje srityje mato perspektyvią verslo nišą. Naujuoju eliu 0.33 l buteliukuose ir pilstomo alaus statinėse jau sėkmingai prekiaujama visoje Lietuvoje ir užsienyje.
Šiuo metu nišiniai alaus daryklos produktai sudaro apie 10 proc. visos produkcijos. Tai „Geros progos“, „Trakų pilies“, „Porteris“, „Biržiečių“, „Burmistro juodasis“, „Burmistro kartusis“.
„Kauno alus“ bravore alus gaminamas tradiciniu būdu, kiekviena rūšis yra verdama, fermentuojama ir brandinama atskirai. „Kauno alus“ įsileido modernius įrenginius, tačiau uždarė duris prieš kai kurias patrauklias alaus gamybos technologijas, kurios pamintų daugiau nei šimtmetį darykloje gyvavusias natūralaus alaus gamybos tradicijas. Bravoras nenaudoja populiariausios „High gravity“ (HG) technologijos, leidžiančios iš tos pačios misos koncentrato pagaminti keliolika rūšių gėrimo. Bendrovė nepasuko gausiai ir greitai gaminamos alui priskiriamos produkcijos keliu, o puoselėja senąsias alaus gamybos tradicijas. Alaus fermentacija vyksta atviruoju būdu nuo 7 iki 14 parų, po gėrimas keliauja į rūsius, kur skirtingas alus atskirose talpose tam tikroje temperatūroje brandinamas 20-60 d. Brandinimo metu susiformuoja visos pagrindinės savybės: skonis, kvapas, spalva, išryškėja apynių kartumas ir aromatas, natūraliai formuojasi angliarūgštė. Mažiausias vienos partijos kiekis – 50 hl. Per metus bravore vidutiniškai pagaminama apie 80000 hl alaus.
