O, šventas naivume
Visa viešoji erdvė verda nuo žinučių, kurios klaidina ne tik eilinius gyventojus, bet neretai ir šia sritimi kiek labiau besidominčius specialistus.
Kaip teisingai sakoma, drumstame vandenyje daug lengviau žvejoti, o vanduo dabar tapo drumstas kaip niekada. Vienu iš didžiausią rezonansą sukėlusių sprendimų buvo pačių prekybininkų (ne politikų) sprendimas reikalauti asmens tapatybę ir amžių patvirtinančio dokumento iš visų alkoholį perkančių asmenų, nepaisant amžiaus.
Įdomu, kaip įstatymo galima laikytis „socialiai neatsakingai“.
Memorandume, pasirašytame su Sveikatos apsaugos ministru, buvo teigiama, kad verslas „socialiai atsakingai laikysis Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų“. Tik įdomu, kaip įstatymo galima laikytis „socialiai neatsakingai“? Prekybininkų atstovas pareiškė, kad anksčiau jie nežinojo, jog vaikai taip lengvai įsigyja alkoholį ir juos privertė susimastyti žurnalisto A.Tapino laida, kur jau filmuotoje medžiagoje buvo parodyta, kaip lengvai nepilnamečiui parduodamas alkoholis.
Tikrai, tokio švento naivumo reikėtų paieškoti. Daugybę metų skelbiama statistika, kad vaikų apsinuodijimų alkoholiu skaičius išaugo apie keliolika kartų (2001 metais 7-17 metų amžiaus vaikų grupėje gydytų dėl apsinuodijimo alkoholiu ligoninėje buvo 10 atvejų 100 000 vaikų, tuo tarpu 2015 metais tokių atvejų jau buvo 150) prekybininkams niekada įspūdžio nedarė, kol neatsirado realių grėsmių, kad parlamente bus priimti sprendimai, kurie tą situaciją spręs iš esmės. O dar baisiau, kad tuos sprendimus palaiko visuomenė. Būtent visuomenę ir prireikė supriešinti, papiktinti ir suklaidinti. Ir galima sakyti, kad tą tikrai pavyko padaryti. Labai didelė dalis žmonių manė, kad prekybininkų išsigalvojimas yra iš tiesų „radikaliai nusiteikusių politikų“ siautėjimas.
Kas duotų rezultatą?
Ko reikėtų, kad alkoholis iš tiesų nebūtų prieinamas vaikams? Pirmiausia reikėtų nustoti jį reklamuoti ir kurti poreikį jį pirkti, nes apibendrinti tyrimai labai aiškiai parodė, kad alkoholio reklamą matantys vaikai anksčiau pradeda vartoti alkoholį, o jau vartojusieji vartoja intensyviau. Kita, vaikus labai drausminanti priemonė, yra alkoholio kaina. Ir šiandien alkoholis kainuoja ne daugiau, o neretu atveju net mažiau nei sultys ar gaivieji gėrimai.
Nuo 1995 metų iki 2014 metų alkoholinių gėrimų įperkamumas išaugo net 590 procentų.
Vertinant ne alkoholio kainą, bet jo įperkamumą, reikia paminėti, kad nuo 1995 metų iki 2014 metų alkoholinių gėrimų įperkamumas išaugo net 590 procentų. Vadinasi už disponuojamas pajamas galime nupirkti vis didesnį kiekį alkoholio.
Maža to, mūsų „socialiai atsakingieji“ pardavėjai iki šiol skelbia apie alkoholinių gėrimų išpardavimus ir siūlo nuolaidas alkoholiniams gėrimams, kurie nuo ilgesnio stovėjimo lentynoje tikrai nesugenda ir nepraranda vertės. O tai rodo, kad nepaisant visuomenės problemų, nevengiama tokiomis akcijomis traukti pirkėjus į prekybos vietas ir didintis apyvartas nepaisant socialinės tokių apyvartos darymo priemonių kainos.
Trečioji priemonė yra fizinio prieinamumo mažinimas. Šiuo metu alkoholis parduodamas tokioje daugybėje vietų, kad net ir labai norint sudėtinga užtikrinti, kad ten būtų laikomasi įstatymų. Lietuvoje šiuo metu galioja apie 19 500 mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų. Kas gali sukontroliuoti tokį skaičių pardavėjų, turbūt neatsakytų niekas. Todėl tas pardavimo vietų skaičius turi mažėti. Alkoholis turėtų keltis į specializuotas parduotuves, kuriose nepilnametis yra nepageidaujamas, o pačių pardavimo vietų skaičius turėtų būti keliolika kartų mažesnis nei yra dabar.
Lietuvoje šiuo metu galioja apie 19 500 mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų. Kas gali sukontroliuoti tokį skaičių pardavėjų, turbūt neatsakytų niekas.
Reikia naikinti licencijas
Jau daug metų reikalaujama didinti atsakomybę už alkoholio pardavimą nepilnamečiui ir naikinti pardavimo licenciją už vienkartinį pažeidimą ne tik tam verslo subjektui bet ir nebeišduoti alkoholio licencijos tuo adresu, kuriame buvo pardavinėjama nepilnamečiui. Tokia praktika galioja JAV. Ir tuomet tiek įmonės savininkas, tiek pardavėjas tampa labai suinteresuotas įstatymo laikytis, nes jo pažeidimą reiškia darbo vietos ir verslo išnykimą. Ir tada dokumentų iš tikrųjų prašoma iš to ko reikia ir kada reikia.
Šiuo metu galiojanti tvarka leidžia įmonių savininkams kaltę suversti pardavėjai, o kritiniu atveju praradus licenciją įmonė yra uždaroma, registruojama nauja, kurioje dirba tie patys žmonės, stovi tie patys buteliai ir vyksta tie patys pažeidimai. O pažeidimus darę veikėjai tyčiojasi iš valstybės institucijų provokuodami teiginiais, kad jei norite dar kelis mėnesius tampytis po teismus ir leisti valstybės pinigus – prašom, mes registruosim vis naują įmonę ir darysim ką darę.
Taip pat valstybė privalo rūpintis ne tik, kad būtų priimamos teisės normos, bet kad būtų užtikrinamas jų vykdymas ir kontroliuoti. Tam turėtų būti naudojamas „slapto pirkėjo metodas“, parodantis, kas ir kur laikosi ar nesilaiko įstatymų. Tačiau žinant, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento kontrolės darbuotojus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, galima numanyti, kiek yra šansų, kad reali kontrolė pasieks bent nedidelę dalį tų 19 500 prekybos vietų. O ir tą pačią instituciją nuolat siūloma naikinti, kad negadintų verslininkams nuotaikos.
Įdomiausia, kad Vyriausybė pareiškė neigiamas išvadas tiek dėl piliečių iniciatyvos aktyviau kontroliuoti alkoholio prekybą ir prieinamumą ir tam verslas be abejonės padėjo ir prisidėjo formuojant nuomonę.
Verslas imasi manipuliacijų
Paskutinės aktualijos parodė, kad tie patys verslai skaičius ir duomenis naudoja, taip, kaip jiems patogiau ir nevengia aktyvių manipuliacijų. Labai įdomu klausyti kai vienoje laidoje paklaustas legalaus verslo aljanso atstovas paklaustas žurnalistų apie sumažėjusius spirituoto ir kitų alkoholinių gėrimų pardavimus dar prieš visas parduotuvių akcijas sugeba patikinti žurnalistus, kad pardavimų sumažėjimas tikrai nereiškia, kad alkoholio kontrolė duoda rezultatų ir, kad sumažėjo vartojimas, nes spirituoto vyno mėgėjai neva persimetė prie geresnio vyno. Tikrai, juk nesunku įsivaizduoti, kaip „rašalo“ gėrėjai persimetė prie prancūziško rūšinio vyno.
Labai nesunku būtų rasti straipsnius su tų pačių verslininkų pasisakymais, apie tai, kad ekonominės krizės metu 2009 metais kritę alkoholio pardavimai nereiškia vartojimo sumažėjimo, tai reiškia, kad visas 30-40 proc. stiprių gėrimų rinkos sumažėjimas reiškia parėjimą į šešėlį. O dabar prekybininkų minimas 9 proc. pardavimų mažėjimas siejamas su pažymėjimų tikrinimu, jau nebeminint nei nelegalios rinkos, nei kitų priemonių efektų, nei sezoninių svyravimų, nei galimybės, kad sumažėjus vienuose tinkluose pardavimai galėjo nukeliauti į kitus, kur pažymėjimo nereikalaujama ir t.t.
Šita situacija yra gerai suplanuotas viešųjų ryšių projektas, kurio tikrasis tikslas yra nuteikti visuomenę prieš tikrąsias alkoholio kontrolės priemones.
Be to, prekybininkai gali drąsiai manipuliuoti bet kokiu skaičiumi, puikiai žinodami, kad objektyvių sveikatos rodiklių net nepasibaigus mėnesiui niekas pateikti negalės, nes tokie duomenys dar nėra surinkti, kurie rodytų ar keitėsi alkoholio vartojimas. Todėl yra visos galimybės manipuliuoti statistika ir visus apgaudinėti.
Taigi, galima neabejotinai konstatuoti, kad visi šita situacija, kaip ir atrodė pradžioje, yra gerai suplanuotas viešųjų ryšių projektas, kurio tikrasis tikslas yra nuteikti visuomenę prieš tikrąsias alkoholio kontrolės priemones, užmaskuoti tikrąsias problemas ir užtvindyti viešąją erdvę bereikalingomis diskusijomis apie bevertes priemones. Belieka tikėti, kad šitos manipuliacijos nepalies didžiosios dalies visuomenės ir tikrieji tikslai bus tinkamai suvokti.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkimų kampanijos sąskaitos.
