Tarpusavio skolinimo paslauga prieš dešimtmetį gimė Jungtinėje Karalystėje ir po keleto metų ėmė žaibiškai populiarėti JAV, taip pat Kinijoje bei Europoje. Prieš dešimt metų susikūrusi pirmoji tarpusavio skolinimo platforma „Zopa“ iki šiol yra didžiausia tokio tipo platforma gimtinėje. Jungtinėje Karalystėje veikia ir daugiau visoje Europoje populiarių skolinimo platformų, pavyzdžiui, „Funding Circle“, „Ratesetter“, „ThinCats“ ir kt. Tačiau didžiausia tokio pobūdžio platforma „Lending Club“ veikia JAV.
Lietuvoje – kol kas tik du žaidėjai
Į Lietuvą tarpusavio skolinimas atkeliavo prieš gerus metus. Šiuo metu mūsų šalyje jau veikia dvi tokio tipo platformos. Pirmoji tokia skolinimosi platforma – „Savy“. Neseniai ši sistema sulaukė ir konkurento – „FinBee“ – savo veiklą pradėjusio vos prieš kelis mėnesius. Į Lietuvą koją įkėlė ir Latvijos tarpusavio skolinimosi platforma „Mintos“, tačiau kol kas Lietuvoje ji per „Mogo“ sistemą finansuoja tik transporto priemonių įsigijimą.
Peer to peer skolinimosi idėja – tiek skolintojai, tiek besiskolinantys dažniausiai yra fiziniai asmenys (kai kuriose pasaulinėse sistemose investuoja ir stambesni žaidėjai). Visas pelnas už paskolintus pinigus atitenka investavusiam asmeniui, o tarpininkavimo bendrovė pasiima mažesnius komisinius mokesčius, kuriuos susirenka iš besiskolinančiojo.
Tiek „Savy“, tiek „FinBee“ sistemose investuotojai gali pasirinkti investavimo formą. Tie, kurie skolininkus nori išsirinkti patys, gali tai padaryti peržiūrėdami atskiras paskolos paraiškų formas, kuriose pateikiama pagrindinė informaciją apie norintį pasiskolinti, galima sužinoti jo rizikos lygį. Pats atsirinkdamas žmogų, kuriam nori paskolinti, klientas taip pat jam gali užduoti ir papildomų klausimų, žinoma neatskleidžiančių tikrosios skolininko tapatybės.
Kitas variantas – automatinis investavimas. Norintis investuoti asmuo užpildo formą, kur nurodo kriterijus, pagal ką norėtų atsirinkti skolininkus, nurodo investuojamą sumą ir tarpininkaujantis operatorius investicijas paskirsto automatiškai.
Skolintis pigiau
Tokia sistema leidžia vartojimo paskolas išduoti ar pasiimti geresnėmis sąlygomis – norintis pasiskolinti nurodo palūkanas, kurias jis sutiktų mokėti, o investuotojai aukciono metu gali siūlyti savo palūkanas, kurios neviršija besiskolinančiojo nurodytų. Tokiu būdu palūkanos už kreditą gali prasidėti ir vos nuo 10 proc.
Jungtinio finansavimo paskolos tampa rimtu konkurentu klestinčioms greitųjų kreditų bendrovėms ir palūkanomis beveik prilygsta bankams. Vidutiniškai apie 30 proc. siekiančios palūkanos žmonėms daug patrauklesnės nei tos, kurios greitųjų kreditų bendrovėse neretai perkopia ir 100 proc.
Lietuvoje visi mokėjimai – per „Paysera“
Tarpusavio skolinimosi rinkoje Lietuvoje netiesiogiai, tačiau aktyviai dalyvauja ir dar vienas žaidėjas – mokėjimų sistema „Paysera“. Ši sistema pati paskolų neteikia ir jų neadministruoja, tačiau visi tiek „Savy“, tiek „FinBee“ mokėjimai yra atliekami per sistemose integruotą „Paysera“ sąskaitą. Investuotojas pinigus skolina iš savo „Paysera“ sąskaitos, paskolintos lėšos taip pat pervedamos į besiskolinančiojo sąskaitą šioje sistemoje. Kiekvienas „Savy“ ir „FinBee“ naudotojas, prieš pradėdamas skolinti ar skolintis, pasirašo sutartį ir su „Paysera“ elektroninių mokėjimų sistema.
Investuoti ir skolintis „Savy“ ir „FinBee“ per „Paysera“ sistemą yra itin patogu – sąskaitos atidarymas ir administravimas čia visiškai nemokami, o naudotis joje esančiomis lėšomis – labai paprasta. Pervedimai tarp sistemos naudotojų taip pat yra visiškai nemokami, o tarptautiniai pervedimai kainuoja net iki 100 kartų pigiau nei bankuose.
Investuotojams – ir nauda ir rizika
Tarpusavio skolinimas dėl mažesnių palūkanų naudingas ne tik besiskolinančiam. Tai kartu ir puiki platforma, norintiems investuoti savo pinigus. Tiesa, kalbant apie tarpusavio skolinimą, dažnai galvojama apie riziką. Šiuo atveju labiausiai rizikuoja būtent investuojantys į paskolas. Jie negali būti tikri, jog pasiskolinusieji laiku grąžins pinigus.
Dėl šio fakto jungtinio finansavimo sistemos stengiasi šioje schemoje dalyvaujančius investuotojus apsaugoti. Jų pinigai nėra investuojami tik į vieną paskolą – suma yra padalinama į kelias dalis ir išskirstoma po skirtingas paskolas. Taip sumažėja tikimybė, jo visa suma atiteks vėluojančiam ar nemokiam skolininkui.
Kartais tokioms tarpusavio skolinimo platformoms iškyla ir kitokių rūpesčių. Pirmosios tarpusavio skolinimosi platformos „Savy“ Lietuvos bankas ilgai nepripažino lygiaverčiu rinkos žaidėju. Į oficialų Vartojimo kredito davėjų tarpininkų sąrašą platformą valdanti bendrovė buvo įtraukta tik po daugiau nei pusės metų veikimo. Tai buvo sunku padaryti, nes Vartojimo kredito įstatyme nebuvo numatytas atskiras tokio skolinimosi būdo reglamentavimas. Tokios situacijos atsiradus naujiems mokėjimo būdams nutinka dažnai – įstatymo korekcijos ar nauji įstatymai pasirodo gerokai vėliau, nes iki tol tokio poreikio tiesiog nebūna.
