VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) jau 6 metus atlieka gyventojų apklausas, kurios rodo, kad kasmet rūšiuojančių daugėja. Tą patį rodo ir didėjantys rūšiavimo konteineriais surenkamų pakuočių atliekų kiekiai savivaldybėse. 2019 m. planuojama, kad savivaldybėse rūšiavimo konteineriais surinktų ir sutvarkytų pakuočių atliekų kiekiai pasieks 51 tūkstantį tonų, o tai du su puse karto daugiau, negu buvo surinkta ir sutvarkyta 2013 m., tai yra nuo tada kai įsigaliojo teisės aktų pasikeitimai, susiję su gamintojų ir importuotojų pareigomis dalyvaujant savivaldybių organizuojamose sistemose ir finansuojant šiose sistemose surenkamas pakuočių atliekas. „Kadangi pakuočių tvarkymą finansuoja Gamintojai ir importuotojai, tai jiems svarbu, kad paslauga būtų kokybiška, ir būtų pasiektas ekonomiškai efektyviausias rezultatas. O kokybišką paslaugos teikimą padeda užtikrinti ir savivaldybės, kurios kartu su gamintojais ir importuotojais atstovaujančiomis organizacijomis konkurso būdu parenka atliekų tvarkytojus“, – sako Pakuočių tvarkymo organizacijos viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė. Naujausios apklausos duomenys rodo, kad tik šiek tiek daugiau nei dešimtadalis apklaustųjų nerūšiuoja atliekų.
Kodėl rūšiuotas šiukšles pilamos į vieną šiukšliavežę
Lietuvoje trijų spalvų konteineriai jau tapo kasdienybe, tačiau vis dar neišnyko mitas, kad išrūšiuotos atliekas vežėjai supila į vieną bunkerį. Rūšiuotų šiukšlių išvežimui yra naudojamos labai specializuotos mašinos, kurios turi skirtingus bunkerius, į vieną bunkerį talpinamos komunalinės atliekos, į antrą – antrinių žaliavų pakuotes atliekos – plastiko, popieriaus“, į trečią -stiklo pakuotės atliekos.
Visos surinktos gyventojų atliekos vežamos į atliekas surenkančių įmonių rūšiavimo centrus, kuriuos surūšiuojamos iki 20, kartais ir daugiau rūšių skirtingų pakuočių atliekų tinkamų perdirbimui. Surinkus didesnį kiekį, atliekos kraunamos į sunkvežimius ir vežamos į atitinkamas perdirbimo gamyklas. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacijos duomenimis“ (PTO) šiuo metu Lietuvoje keturi penktadaliai individualių namų gyventojų yra aprūpinti rūšiavimo konteineriais. Beveik visi daugiabučių namų gyventojai turi galimybę naudotis kolektyviniais rūšiavimo konteineriais, tačiau remiantis apklausos duomenimis jais naudojasi tik pusė gyventojų, kadangi nežino, kur keliauja išrūšiuotos atliekos. Tiesa, reikia paminėti, kad individualių valdų gyventojų rūšiavimo efektyvumas kai kuriose savivaldybėse siekia ir beveik 100%. „Noriu patikinti, kad atliekos iš rūšiavimo konteinerių keliauja į antrinio rūšiavimo įrenginius, o vėliau pas perdirbėjus, tuomet jau prasideda atliekos, kuri po rūšiavimo proceso yra tapusi žaliava, naujas gyvavimo ciklas“, – teigė Eglė Razbadauskaitė. Tokios antrinės žaliavos panaudojamos naujų pakuočių ar net produktų gamybai ir taip vėl grįžta į rinką.“
Rūšiavimas padeda sutaupyti
Pakuočių tvarkymo organizacijos viešinimo ir marketingo specialistės Eglė Razbadauskaitė teigimu nerūšiuojantys moka du kartus. Pirmą kartą už pakuotės sutvarkymą sumokame jau įsigydami produktą ar prekę. Antrą kartą – jeigu nerūšiuojame ir pakuočių atliekas išmetame į mišrių atliekų konteinerius. Tai kaip bauda už netinkamą atsikratymą atliekomis.
Už rūšiavimo konteinerių išvežimą atliekų tvarkytojams sumoka gamintojus ir importuotojus atstovaujančios organizacijos, – teigė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atstovė. Pasiektiems rūšiavimo rezultatams savivaldybėse įtaką padarė kasmet didėjantis atsakingesnis gyventojų požiūris į rūšiavimą, vis didėjantis gamintojų ir importuotojų finansavimas, skiriamas pakuočių atliekų tvarkymui ir infrastruktūros plėtrai. Nuo 2013 metų sutvarkytų pakuočių atliekų kiekis išaugo nuo 22 tūkstančių tonų iki 51 tūkstančių tonų. O skiriamas finansavimas išaugo nuo 1,8 mln. Iki 14, 9 mln. Eurų, neskaitant finansavimo skirto infrastruktūros plėtrai. PTO teigimu, aktyvus gyventojų atliekų rūšiavimas ne tik padės prailginti šiuolaikinių sąvartynų eksploatacijos laiką, bet ir prisidės prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo. Ir žinoma rūšiuojant taupomi visų mūsų pinigai, kurie būtų panaudoti naudojamų sąvartynų eksploatacijai, uždarymui ir naujų sąvartynų įrengimai.
Inovatyvūs sprendimai pasiekė ir rūšiavimo konteinerius
Atliekas rūšiuojančiuose centruose inovatyvios rūšiavimo linijos, kurios automatiškai pakuočių atliekas atskiria pagal sudėtį, naudojamos jau beveik penkerius metus. Tačiau inovatyvūs sprendimai, kurie būtų pritaikyti rūšiavimo konteineriams – naujovė. Pirmieji tokie davikliai įrengti Jonavoje. Specialūs davikliai įrengiami kiekviename pusiau požeminiame konteineryje. Davikliai atliekas tvarkančios įmonės darbuotojams turėtų pranešti, kada reikia konteinerį ištuštinti. Programa pati parodys, kiek yra užpildytas konteineris, ir kada bus užpildytas optimaliai t. y. apie 80 proc., turėtų suplanuoti maršrutą.
„Pakuočių atliekų konteinerių užpildymo lygio daviklių įdiegimas ne tik optimizuoja ir sumažina surinkimo kaštus, bet ir leidžia pačiai atliekų tvarkymo įmonei būti socialiai atsakingai aplinkosauginiu aspektu“, – sako PTO viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė. Pakuočių atliekų surinkimas iš rūšiavimo konteinerių finansuojamas gamintojų ir importuotojų lėšomis, tad organizacijai atstovaujančiai gamintojus ir importuotojus, svarbu, kad lėšos būtų naudojamos racionaliai“.
