Rūšiuoti – tik atsakingai
Pirmąją ekofestivalio Aukštaitijoje dieną šeimos leidosi į dviejų valandų pažintinį žygį vaizdingu Šventosios pažintiniu taku. Keliautojus lydėjo Anykščių regioninio parko lankytojų centro specialistė Vaineta Pilkauskaitė – įveikta 11 kilometrų, besigrožint atodangomis, skardžiais, gamtos žaluma.
Tie, kurie į žygį nekeliavo, lankėsi interaktyvioje „Žaliojo taško“ palapinėje, kur galėjo išbandyti ne tik stalo ir lauko žaidimus, pagamintus iš antrinių žaliavų, bet ir pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą.
VšĮ „Žaliasis taškas“ – pirmoji ir didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje, kurios tikslas – ne tik pakuočių atliekų tvarkymo koordinavimas, bet ir visuomenės švietimas atliekų prevencijos ir rūšiavimo skatinimo temomis.
Alytaus lėlių teatras „Aitvaras“ kartu su „Žaliuoju tašku“ mažiesiems festivalio dalyviams pristatė spektaklį „Kontis ir Tvarkius“, kurio herojai mažuosius mokė rūšiuoti atliekas ir atsakingai pirkti naujus daiktus.
Kaip pasakojo VšĮ „Žaliojo taško“ atstovės Jurgita ir Jolita, jos festivaliui ruošėsi atsakingai: atsivežė įvairių žaidimų, pagamintų iš antrinių žaliavų. Apsilankiusieji stende galėjo prisiminti ar daugiau sužinoti apie rūšiavimą, nes, kaip pastebi specialistės, vis dar kyla klausimų, kaip tą daryti teisingai.
„Žmonės noriai rūšiuoja, bet to nepakanka – paaiškiname, kaip tą daryti teisingai. Dažnas nėra tikras, kaip elgtis su tetrapakais, kavos pakuotėmis, vienkartiniais puodeliais – atrodo, smulkmenos, bet iš tiesų jos labai svarbios. Paruošėme ir dirbtuves, kuriose panaudotos antrinės žaliavos: plėvelės, atkeliavusios iš reklamos agentūros, tualetinio popieriaus ritinėliai, kiaušinių dėžutės, marškinių sagos. Šia veikla norime parodyti žmonėms, kad nebūtina skubėti pirkti naujų daiktų, nes daug ką galima pasidaryti patiems“, – atkreipė dėmesį „Žaliojo taško“ atstovės.
Pagrindinė komandos žinia – padėti suprasti, kaip namuose teisingai rūšiuoti atliekas arba kūrybiškai jas panaudoti prieš rūšiuojant.
Pavyzdžiui, net po remonto darbų likusius gipso kartono likučius taip pat galima ne išmesti, bet panaudoti kūrybiškai. „Pokalbių metu gimsta geriausi sprendimai. Pamokymai ir paskaitos veikia kitaip, kur kas vertingiau bendrauti ir kartu aptarti daug svarbių dalykų.
Žmonių pasiteisinimai, kodėl jie nerūšiuoja: reikia daug konteinerių, vietos jiems laikyti mažai. Iš tiesų, nebūtina naudoti trijų, galima du, vėliau išrūšiuoti į tris konteinerius. Tai nėra sudėtinga, o pabandžius tampa įpročiu. Visgi geriausiai rūšiuoja vaikai, jie moko ir savo tėvus“, – sako Jurgita.
Atsipalaiduoti gamtoje
Įsirengti erdvias ir maloniam poilsiui pritaikytas erdves ekofestivalio organizatoriams pagelbėjo malonūs ir draugiškai nusiteikę Anykščių regioninio parko atstovai. Sutvarkyta aplinka, nušienauta teritorija ir dar daug kitų mielų dalykų laukė atvyksiančių pailsėti ekofestivaliečių.
Su keramike Ramune Pranckevičiūte festivalio dalyviai iš molio kūrė žemės meno objektus. „Esame gamtoje, galime lipdyti tai, ką matome, tačiau dažniausiai tiesiog džiaugiamės būdami čia ir dabar. Molis – labai draugiška medžiaga, nereikia per daug kalbėti lipdant, tiesiog kurti ir stebėti iš šalies. Svarbiausia – tiesiog būti“, – pasakojo R.Pranckevičiūtė.
Jos žodžiais, iš molio kone mieliausiai lipdo vaikai. Ir nors molis neretai lyginamas su plastilinu ar modelinu, iš tiesų ši medžiaga turi daug daugiau gyvybės.
Apie vertingus vaistinius augalus ekofestivalio dalyviams pirmąją dieną pasakojo vaistininkas-žolininkas dr. Marius Lasinskas. Vaistažolių nauda pastaruoju metu itin domisi jaunos šeimos su vaikais. „Mano tikslas ekofestivalyje – paaiškinti, jog čia pat, gamtoje, auga vertingų vaistažolių, jų nereikia ieškoti specialiai, o vaistažolių arbatos padeda įvairiausiose situacijoje. Mano edukacijos tikslas – linksmai kalbėti apie svarbius dalykus“, – pasakojo M.Lasinskas.
Pirmąją festivalio dieną lankytojus žavėjo ir Raimondas Binkauskas – gongų kultūros pradininkas Lietuvoje, 30 metų praktikuojantis grakščių žingsnių meną Ciguną, meditaciją. Jau 18 metų R. Binkauskas žinomas kaip gongo meistras, mokytojas, kuris labiausiai gilinasi į garsą, kaip terpę, kurioje paliečiamas vidinis žmogaus gylis.
Svečiai mielai dalyvavo ir aktoriaus, režisieriaus Artūro Dubakos akustiniame koncerte.
Miškas – pažinčiai su savim
Antrą festivalio dieną dalyviai pradėjo jogos gamtoje užsiėmimu, kurį vedė jogos trenerė Rimantė Galinienė.
Tuomet miško maudynių praktikė Monika Peldavičiūte lankytojus kvietė į miško maudynes, gilesnį miško patyrimą, kuriame pasitelkiami visi penki žmogaus pojūčiai ir sensorinės dėmesingumo praktikos. Sąmoningai praleistas laikas miške suaktyvina imunitetą, gerina atmintį, sumažina streso hormoną, skatina ląstelių regeneraciją.
M.Peldavičiūtė – miško maudynių praktikė, tarptautinio miško festivalio Lietuvoje iniciatorė, penkerius metus intensyviai praktikuojanti miško maudynes.
Antrąją festivalio dieną savanoriai tvarkė stovyklavietę ir Šventosios upės pakrantę.
Nors tądien ir lijo lietus, atkakliausieji išsiruošė į žygį prie „Karalienės liūno“. Šaltinis „Karalienės liūnas“ – vienas didžiausių gėlo vandens šaltinių Lietuvoje, kurio plotas yra apie 0,7 ha, gylis siekia iki 3 m. Liūnas dėl savo gylio ir nuolatos į paviršių trykštančio vandens net šalčiausiomis dienomis neužšąla, toje vietoje, kur trykšta vanduo, lieka akivaras. Liūnas išskirtinis ne tik dėl savo dydžio, bet ir legendų.
Šaltinis „Karalienės liūnas“ – vienas didžiausių gėlo vandens šaltinių Lietuvoje, kurio plotas yra apie 0,7 ha, gylis siekia iki 3 m.
Šis festivalis – antrasis Aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros inicijuojamas, VšĮ „Nepriklausomi projektai“ organizuojamas festivalis šiemet, į jį pakviestos šeimos iš dvidešimties aplinkinių savivaldybių.
Pirmasis ekofestivalis šeimoms Dzūkijoje vyko gegužės paskutinį savaitgalį. Plungės rajone esančioje Plokštinėje dar vienas toks festivalis planuojamas liepos 8–9 dienomis.
