Labai dažnai paaugliams autoritetas, bičiulis, patikėtinis yra jo bendraamžis draugas. Savo rūpesčius ir problemas paaugliai yra labiau linkę patikėti bendraamžiams, o ne suaugusiems, ypač paaugliai nėra linkę dalintis savo problemomis su mokytojais. Tai patvirtino ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ projekto „Mediacija mokyklose“ metu vykdyta apklausa, kurios duomenimis, apie 70 proc. paauglių, susidūrę su konfliktais, nėra linkę kreiptis pagalbos į suaugusiuosius. Klausimas, „kas tau padeda spręsti konflktus?“ turėjo keturis atsakymo variantus: „draugai“, „mokytojai“, „tėvai“, „kita“. Penktadalis pažymėjo atsakymą „draugai“, tik 8 proc. pažymėjo atsakymo variantą „tėvai“. Tarp pasirinkimų bemaž nebuvo varianto „mokytojai“. Tad, kaip rodo apklausa, ryškėja psichologų plačiai aprašytas šio amžiaus tarpsnio moksleivių atitolimas nuo suaugusiųjų. Tad kur tada kreiptis? Į bendraamžius? Ar bendraamžiai turi pakankamai įgūdžių, kad galėtų padėti išspręsti kylančius konfliktus? O jei jie minėtų įgūdžių neturi, ar galėtų turėti?
Pastaruoju metu vis dažniau kalbame apie populiarėjantį taikų ginčų sprendimo būdą – mediaciją. Kuo šis ginčų sprendimo būdas gali būti patrauklus ir naudingas mokinių tarpe?
Projekto vadovės Odetos Intės teigimu, mediacijos tikslas – „išgydyti“ konfliktą. Kilus ginčui, ginčo šalys kreipiasi į trečią neutralią ir nešališką šalį mediatorių. Padedant mediatoriui, ginčo šalys diskutuoja ir pačios bando rasti joms tinkamiausią ginčo sprendimo būdą. Konfliktai vaikų, paauglių tarpe labai dažnai kylą dėl nedidelių smulkmenų – kažkas kažką pasiskolino, negrąžino, pasakė ir pan. Iš mažo nesutarimo gali išsirutulioti konfliktas, kuomet įtraukiami kiti bendraklasiai, neretai ir tėvai. Taigi, siekiant konfliktų prevencijos bei ugdyti gebėjimą nesutarimus mokyklos bendruomenės tarpe (tiek vaikų, tiek mokytojų, tiek tėvų) tarpe spręsti taikiai, organizacija „Gelbėkit vaikus“ penkeriose mokyklose vykdo Šiaurės ministrų tarybos finansuojamą projektą „Mediacijos mokyklose“.
Projekto ekspertas Aivaras Pranarauskas, kartu su kolegomis lankėsi Kildegardsskolen mokykloje, Kopenhagoje (Danija). Jo teigimu, šioje mokykloje, sprendžiant mokinių konfliktus, jau 11 metų taikoma mediacija. Kiekvienas šeštos klasės mokinys yra supažindinamas su mediacijos procesu. Norintys gali tęsti mokymus ir tapti mediatoriais. Vėliau jų pareiga yra padėti pradinukams spręsti konfliktus. Mokyklos žaidimų aištelėje pilna lakstančių ir žaidžiančių pradinukų, tarp kurių kyla vaikiški konfliktai, tad budintiems mokytojams į pagalba ateina mediatoriai moksleiviai.
Panašią praktiką siekiame įdiegti ir Lietuvos penkiose mokyklose. Projekto ekspertai apmokino savanorius mokinius ir mokytojus, kurie įgijo pirmuosius praktinius mediacijos įgūdžius. Mokyklos bendruomenė informuojama, kada ir kaip bus taikoma mediacija, taip pat gali pasirinkti, kokio sudėtingumo konfliktus spręs mediacijos būdu. Mokiniai mediatoriai mediacijos praktiką pradeda su mokytojų pagalba. Mokiniai dažniau medijuoja jaunesnių mokinių ginčuose, o iškilus klausimų, konsultuojasi su mokytojais mediatoriais. Mokytojai mediatoriai, esant poreikiui, dirba su mokytojais ir tėvais. Mediacijos procesas baigiasi abipusiais sutarimais. Įgyvendinus tokį konfliktų sprendimo modelį, laimi visi. Mediatoriai įgyja vertingų bendravimo įgūdžių, o sprendžiantieji konfliktus juos gali spręsti ramesnėje ir neutralesnėje aplinkoje. Visiems mažiau streso, o ir sprendimai, randami mediacijos būdu, dažniausiai labiau tenkinina abiejų pusių poreikius lyginant su standartiniais konfliktų sprendimais.
