Emocinė sveikata yra svarbi visos sveikatos dalis. Emociškai sveiki žmonės kontroliuoja savo mintis, jausmus ir elgesį. Jiems paprasčiau susidoroti su gyvenimo iššūkiais. Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, emocinė sveikata gali lemti sėkmę darbe, santykiuose. Laimingi žmonės labiau linkę siekti tikslų, rasti reikiamus išteklius ir pritraukti kitus savo skleidžiama energija ir optimizmu – pagrindiniais sėkmės elementais. Apie emocinę sveikatą aktualu kalbėti ir šiandien – kai visame pasaulyje siaučianti pandemija itin sumažino žmonių pozityvumą, vis sunkiau susidoroti su jaučiamu nerimu ir nežinomybe.
Žinios apie emocijas vaidina svarbų vaidmenį jau nuo vaikystės ir yra sėkmingo bendravimo pagrindas. Psichologai ir mokslininkai jau dabar diskutuoja, kad sukūrus inovatyvų prietaisą, kuris leistų atpažinti, matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus ir emocinę būseną, sekti ilgalaikes emocijų bei jausmų kitimo tendencijas, būtų galima stebėti atsiradimo ir vystymosi raidą, vykstančius pokyčius, užkirsti kelią socialinių, sveikatos, ekonominių, ir kitų visuomenės problemų vystymuisi. O ką apie tai mano Lietuvos specialistai?
Žmonių emocijoms vis dar neskiriama pakankamai dėmesio
Psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, jei pavyktų atrasti tokį instrumentą – inovaciją, kuri padėtų nustatyti tikslią žmogaus emociją – išvengtume daugybės psichosomatinių ligų. Tačiau yra viena svarbi sąlyga – tokį produktą turi gaminti žmonės, kurie gali remtis moksline patirtimi ir yra išnagrinėję pasaulinę praktiką. Sujungus mokslines žinias ir inovacijas – galime turėti unikalų įrankį.
,,Tradiciškai Lietuvoje daugiausiai dėmesio skiriama pažintiniams procesams – mąstymui, dėmesiui, tačiau ignoruojama emocinė dalis, tiesiogiai susijusi su nerimu ir depresija. Žinoma, emocijos ne taip lengvai ,,pasiduoda” tyrimams. Dėl šios priežasties, kiekviena inovacija, kuri gali įvertinti emocinę žmogaus būseną, yra aukso vertės’’, – komentavo psichoterapeutas.
O.Lapino nuomone, jei būtų sukurtas prietaisas, matuojantis ir renkantis žmogaus emocijas, psichoterapeutai turėtų puikų pagalbinį įrankį, o žmonėms būtų paprasčiau vertinti savo jausmus, o tai padėtų gerinti santykius su artimais žmonėmis, darbo kolektyvu. Žinoma, palengvins darbą vidaus ligų gydytojams, ypač psichosomatinių susirgimų nustatymą, diagnozavimą, kurie dažnai sako, kad kas trečias pacientas turi psichosomatinių sutrikimų, kurie atsiranda dėl pykčio, nusivylimo, liūdesio, praeities traumų, ir kt. ,,Labai svarbu suvokti ir išreikšti savo liūdesį, tai padeda išvengti panikos priepuolių. Emocijų pažinimas tobulina mūsų emocinį intelektą ir padeda išvengti psichikos ligų”, – pabrėžė O. Lapinas.
Ar yra panašių prietaisų Lietuvoje? O.Lapinas sako, kad dalinių panašumų galima rasti, pavyzdžiui, su termovizija, kai matuojama temperatūra esant skirtingoms emocinėms būsenoms. Taip daroma Vilniaus gatvių sankryžose. Visgi, toks aparatas negali nustatyti tikslaus emocijų lygio.
Lietuvoje įgyvendinti šią idėją realu, bet prireiks ne vieno mokslinio eksperimento
VGTU prof., dr. Artūras Kaklauskas atkreipė dėmesį, kad pasaulio rinkoje panašių produktų, kurio vienetas kainuoja 4500 eurų, yra, tačiau tam, kad padaryti unikalų ir iki 200-300 eurų kainuojantį prietaisą, reikės ne vieno eksperimento bei daug investicijų reikalaujančių pastangų ir tai tikrai yra drąsus žingsnis.
,,Pasaulyje yra prietaisų, kuriais galima matuoti kūno temperatūrą, kvėpavimo dažnį, smegenų bangas ir išvesti įvairius laimės ir emocijų rodiklius. Jei žmogus laimingas, tuomet geriau dirba jo logika, atmintis, mažiau serga. Realiu laiku galima vertinti emocijas, diagnozuoti psichines ligas, o tuomet imtis atitinkamų veiksmų. Pagrindinis tikslas turėtų būti patikimumas, o tam reikia atlikti daug tyrimų ir pasitelkti toje srityje turinčius kompetenciją specialistus”, – sakė A.Kaklauskas.
Orientuojamasi ne tik į suaugusius, bet ir į vaikus
Neseniai pradėto vykdyti ikiprekybinio pirkimo, kurio tikslas sukurti technologinę sistemą – ,,Jausmomatis” – paskatino visuomenę domėtis. Ar tikrai realu Lietuvoje turėti jausmus ir emocinę būseną ne tik fiksuojantį ir ilgalaikes emocijų bei jausmų kitimo tendencijas stebintį prietaisą?
Pasak Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės Ievos Jakonienės, pagrindinė problema, kurią siekiama išspręsti sukūrus tokią inovaciją – nepakankamas žmogaus emocijų pažinimas ir dėmesys joms, galintis turėti neigiamų pasekmių tiek individo, tiek visos visuomenės vystymuisi. Patiriamos neigiamos emocijos gali nulemti įvairių tiek fizinių, tiek psichologinių ligų vystymąsi, darbingumo sutrikimus. Tai sukelia ir didesnio masto socialines problemas visoje šalyje – alkoholizmą, depresiją, didina savižudybių, skyrybų skaičių.
Paskutiniais duomenimis Lietuvoje depresija serga 381 žmogus 100-tui tūkstančių gyventojų. Depresija yra viena dažniausių ligų – sergančiųjų ja skaičius pasaulyje viršija 300 milijonų. Prognozuojama, kad šis skaičius dar labiau augs ir 2020 m. depresija pagal paplitimą taps pirmaujančia liga pasaulyje – pralenks net širdies ir kraujagyslių ligas.
,,Inovatyvus prietaisas galėtų būti naudojamas suaugusių asmenų sveikatos ir socialinių problemų vertinimui ir prevencijai. Emocijų pažinimas ypač aktualus tokiais atvejais, kai pats tiriamasis negali sąmoningai išreikšti savo emocijų dėl tam tikrų sutrikimų, ligos, amžiaus ar pan. dalykų. Visgi, sveikų asmenų emocijų pažinimas yra ne mažiau svarbus, nes vis didesnė visuomenės dalis dėl nuolatinės įtampos bei greito gyvenimo tempo nebesugeba atrasti laiko savęs pažinimui, emocinės būklės stebėsenai”, – komentavo I. Jakonienė.
Pašnekovės teigimu, prietaisas būtų ir pagalba tėvams, kurie yra atsakingi ne tik už vaikų auklėjimą, išsilavinimą, bet ir pagalbą išreikšti jausmus, kad vaikas galėtų socializuotis ir jaustis laimingas. Ankstyvas supratimas apie emocijas leidžia jauniems vaikams interpretuoti kitų patyrimus ir parodyti savas emocijas kultūroje priimtinu būdu. ,,Tyrimai rodo, kad vaikai, mažiau žinantys apie emocijas, prasčiau bendrauja su bendraamžiais ir jų akademiniai pasiekimai prastesni, galimai dėl negebėjimo reguliuoti emocijų. Jei vaiko signalai yra ignoruojami arba ne taip interpretuojami, yra rizika, kad vaikas negatyvią emociją jaus ilgiau", – sakė I.Jakonienė.
Kokių pastangų prireiktų, kad būtų sukurtas toks prietaisas? I.Jakonienės teigimu, paskelbtas ,,Jausmomačio” ikiprekybinio pirkimo procesas susideda iš trijų etapų: Inovatyvaus prietaiso koncepcijos sukūrimo, Inovatyviojo produkto prototipo kūrimo ir Inovatyviojo prietaiso bandomosios partijos sukūrimo. Pirmojo etapo konkurso dalyviams, kurių pateikti pasiūlymai atitiks nustatytus reikalavimus, numatoma skirti 40 tūkst., antrojo etapo – 210 tūkst., o trečiojo – 415 tūkst. eurų. Detalesnę informaciją galima rasti paskelbtose ikiprekybinio pirkimo sąlygose. ,,Tikime, kad Lietuvoje yra profesionalų, kurie, pasitelkdami savo turimas kompetencijas, sukauptą užsienio patirtį ir panaudodami skiriamas investicijas, sukurs šį unikalų ir naudingą ne tik mūsų šaliai produktą”.
