Elektroninis verslas šiandieniniame technologijų amžiuje – tai nauja galimybė ūkininkams ir kaimo gyventojams. Tokio pobūdžio verslo kūrimo poreikį lemia ekonominiai ir technologiniai veiksniai, verslo globalizacija, interneto technologijos. Svarbu ir tai, kad mokslininkų teigimu e. verslo tinklai naudoja daug mažiau energijos ir išskiriamas mažesnis CO2 kiekis nei tradicinėje prekyboje.
Pasaulinės interneto komercijos priimtais skaičiavimais tvirtinama, kad apie 14 proc. pasaulinės mažmeninės prekybos išlaidų bus vykdoma interneto kanalais (eMarketer Inc. 2016; GeSI and BCG 2015). Autorių Porterio ir Kramerio (Porter ir Kramer 2016) teigimu, įmonės vis labiau tvirtina ir atlieka svarbų vaidmenį socialiniais ir aplinkosaugos klausimais būtent iš ūkinės veiklos. Remiantis Europos Komisijos 2016 m. duomenimis, tikslas yra padidinti prekybą, investicijas ir atskleisti nepanaudotą e. verslo potencialą. Serverinės sistemos ir e. verslas – vieni iš pagrindinių priemonių naujovėms, siekiant sumažinti išlaidas ir didinti konkurencingumą. Tai taip pat turi didelį potencialą gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. E. verslas sukuria naujas galimybes kiekvienam verslo procesui, kuris gali būti vykdomas virtualioje aplinkoje. Darnus vystymasis ir pagrindinės technologijų naujovės ne tik sukėlė esminį poveikį ekonomikai, bet ir poveikį aplinkai gerąja prasme.
Žemės ūkio rūmų projekto idėja – populiarinti ir skatinti tautiškumą
Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ srities „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ projektą „Naujos ir tvarios e. verslo galimybės tautinio paveldo produktų ir amatų gamintojams“ sukurta parduotuvė, skirta lietuviškų produktų ir gaminių prekybai Lietuvoje ir užsienyje.
Šiandieninė situacija parodė, kad e. verslo platforma yra ir patogi, ir ekonomiškai naudinga, ir saugi. Net neabejojame, kad ateitis priklauso naujoms ir tvarioms verslo idėjoms. Lietuvos gamintojų ir amatininkų gaminiai ne tik išskirtinės kokybės, bet ir turintys tautinio paveldo sertifikatus. Ką jau ir bekalbėti apie gaminių unikalumą ir išskirtinumą. Tai gaminiai, turintys išliekamąją vertę ir galintys nudžiuginti ieškančius kokybės, išskirtinumo, istoriją menančių ir turinčių vertę, rankų darbo gaminių.
Į projektą įtraukėme sertifikuotus tautinio paveldo gamintojus iš visų 10 šalies apskričių. Dalyvių gretose tikrai ne vienam žinomi ir pažįstami sertifikuoti tautinio paveldo puoselėtojai: Jadvyga Balvočiūtė iš Mažeikių r. – sertifikuota tautinio paveldo žolininkystės srityje, Vitalius Striuogaitis iš Marijampolės, kurio rykai maistui ruošti ir laikyti pelnė ne tik lietuvaičių, bet ir užsieniečių pasitikėjimą bei pagarbą. Taip pat Gintaras Ruzgys iš Širvintų r., – duonos kepėjas, Gvidas Paulius iš Utenos r., kurio saldumynai su natūraliais produktais yra pamėgti ne tik smaližių. Negalima nepaminėti ir Jūratės Curko-Maksimovienės iš Kauno r., gaminančios ne tik gardžius, bet ir gražius saldumynus ir B.Drevininkaitienės įmonės „Rugelis“, kuri džiugina savo konditeriniais gaminiais. Tai – tik nedidelė dalis projekto dalyvių, kurių produktus ir gaminius rasite parduotuvėje „Pagaminta lietuvių“ – www.madebylithuanians.com.
