„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Atrado būdų, kaip motyvuoti rūšiuoti be ekonominės naudos

Lietuvoje įvesta depozito sistema už vienkartinę gėrimų pakuotę, regis, pasiteisino. Pakelėse ir pamiškėse nebeišvysime primėtytų butelių, o ir šiukšlių konteineriuose vargiai jų aptiksime. Per pusantrų metų grąžinta virš 1 mlrd. vienkartinių pakuočių, kurios buvo skirtos antriniam panaudojimui. Tačiau ar yra būdų kaip be ekonominės naudos motyvuoti žmogų rūšiuoti atliekas? Pasirodo, taip. Ir tai puikiai įrodė dvi Lietuvos savivaldybės – Alytaus ir Jonavos.
Informaciniai stendai prie konteinerių
Informaciniai stendai prie konteinerių / Alytaus savivaldybės nuotr.

Agitavo patys kaimynai

„Pernai Alytuje pagal Užimtumo didinimo programą 4 mėnesiams buvo įdarbinti šeši atliekų rūšiavimo prižiūrėtojai, kurie agitavo nešančius šiukšles alytiškius rūšiuoti ir kuo mažiau atliekų mesti į bendrus konteinerius. Prižiūrėtojai keitėsi ir dirbo vis kitose miesto aikštelėse, tad agitacija pasiekė iš viso 18 aikštelių“, – pasakoja Alytaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vida Mačernienė. Taip pat prie šių aikštelių buvo pastatyti stendai, kuriuose buvo pateikta informacija, kodėl ir kaip reikia rūšiuoti.

Savivaldybės specialistė priduria, kad ši akcija buvo sėkminga dar ir todėl, kad žmones agitavo netoliese gyvenantys kaimynai. „Išlošė ir dirbantys, kurie galėjo per pietų pertrauką nueiti papietauti į namus, ir aplinkiniai gyventojai, kuriuos agitavo. Juk pažįstamą lengviau užkalbinti ir motyvuoti pradėti rūšiuoti šiukšles. O pasibaigus šiai akcijai realią sėkmę buvo galima ir pamatuoti. Visame mieste buvo sumažintas mišrių atliekų konteinerių skaičius, nes jie visi tiesiog nebeužsipildydavo, gyventojai pradėjo daugiau rūšiuoti“, – teigia V. Mačernienė.

Raktas į sėkmę – rūšiavimo maišai ir edukacija

Jonavos savivaldybė taip pat gali pasididžiuoti puikiais rezultatais. Jos Aplinkos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rasa Raicevičienė teigia, kad tokių rezultatų reikėjo siekti ne vienus metus. „Viskas prasidėjo apytikriai prieš 10 metų, kai atliekų rūšiavimo sistemą tik pradėta diegti mieste. Pradėjome galvoti, kaip motyvuoti žmones rūšiavimo konteinerius naudoti. Organizavome kampaniją „Aš rūšiuoju – o tu?“. Sutarėme su vienu iš prekybos tinklų, kad jame būtų dalinami trijų rūšių skirtingi maišai, į kuriuos namuose žmonės galėtų rūšiuoti stiklą, plastiką ir popierių. Taip pat išplėtojom aktyvią edukaciją ugdymo įstaigose“, – patirtimi dalinasi R. Raicevičienė.

Anot pašnekovės, skirtingoms amžiaus grupėms tinka skirtingi motyvavimo metodai. „Reikia pripažinti, kad vyresniajai kartai sunkiau priimti naujoves. Juos labiau motyvuoja ekonomine nauda. Tad individualių namų gyventojus stengiamės agituoti rūšiuoti, argumentuodami, kad jei jie rūšiuos, prisikaups mažiau mišrių atliekų ir mažiau už jas reikės mokėti. O už rūšiuotas atliekas visai nereikia mokėti“, – aiškina savivaldybės specialistė.

O jaunesniąją kartą stengiamasi motyvuoti edukuojant. Pradedant nuo pačių mažiausiųjų. Jau net Jonavos darželiuose yra rūšiavimui skirtos šiukšliadėžės. „Ir reikia pripažinti tai veikia. Kažkada pradinukais buvę moksleiviai dabar yra pilnamečiai ir turi visas reikiamas žinias ir motyvaciją rūšiuoti šiukšles. O rezultatai tokie – mišrių atliekų mieste sumažėjo maždaug 25 procentais“, – šypsosi R. Raicevičienė.

Alytaus savivaldybės nuotr./Budintis prižiūrėtojas
Alytaus savivaldybės nuotr./Budintis prižiūrėtojas

Kodėl kiti atsilieka?

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vyriausioji specialistė Lina Valintėlė teigia, kad savivaldybės turi rūšiavimo galimybes – finansinių galimybių ir laiko įsigyti šiuos konteinerius tikrai buvo.

Vis tik Alytaus regioną būtų galima išskirti kaip vieną iš geriausių atliekų tvarkytojų. Jie sėkmingai įgyvendina žiedinės ekonomikos principus. Regione jau antrus metus iš eilės perdirbama daugiau kaip 60 procentų visų komunalinių atliekų, kasmet mažėja sąvartyne šalinamų atliekų kiekis, regionas pradeda diegti atskirą maisto atliekų surinkimo sistemą. Jau nupirkta ir pradedama dalinti beveik 6 tūkstančiai konteinerių komplektų maisto atliekoms.

Taip pat atliekų tvarkymo centras yra įsigijęs tris priekabas. Jomis gyventojai senus baldus, langus, padangas ar pan. galės gabenti nemokamai į stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurių Alytaus regione yra net 17. Įvertinus praktinį poreikį ateityje tokių priekabų gali būti įsigyta ir daugiau.

„Kai kurios savivaldybės atliekų tvarkymo srityje atsilieka dėl nepatogaus privažiavimo prie gyventojų. Tai itin sudėtinga padaryti mažose kaimo vietovėse. Dideli atstumai iki rūšiuojamųjų atliekų konteinerių taip pat mažina šių atliekų atskirą surinkimą“, – prastesnių rezultatų priežastį dėsto specialistė.

Kokia prevencija taikoma?

Anot L. Valintėlės, visos savivaldybės individualiai taiko įvairias priemones, skatinančias rūšiuoti. Tai interneto svetainėse, bukletuose, stenduose suteikiama informacija apie rūšiavimą, jo svarbą. Taip pat šiuo metu įgyvendinami du Aplinkos ministerijos vykdomi projektai – Europos atliekų tvarkymo savaitė ir „Darnūs namai“, kurie plačiai nušviečiami žiniasklaidoje. Abiejų jų pagrindinis tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į atliekų tvarkymo problemas ir padėti kuo labiau sumažinti jų susidarymą.

Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs