Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Atvirai su vadovu“: Apie krizę, apie tai, ar ji bus ir jeigu bus, tai kada ir kaip jai pasiruošti

Paklaustas tiesaus klausimo, ar krizė visgi bus, ar ne, Arvydas Strumskis ieško atskaitos taško: „BVP jau nebe taip sparčiai auga, bet žmonės turi pinigų. Visos krizės, kiek man yra tekę jų matyt, o tekę yra nuo 10-o dešimtmečio, yra skirtingos, ir vieno apibrėžimo visoms joms nėra. Svarbiausia reiktų apsibrėžti, kas yra krizė ir koks atskaitos taškas. Jeigu ekonomikoje matomas reikšmingas lėtėjimas, mes tai galime pavadinti krize, galime pavadinti nuosmukiu, bet taip pat galime sakyti kad tai yra normalu, cikliška. Jeigu kalbėtume apie didžiąsias krizes, kurias žmonija jau išgyveno, tai reikšmingi buvo 1929–1930 metai, tuomet įvyko labai didelis lūžis. Panašūs buvo ir 2008–2010 metai. Šios krizės buvo „dideli reiškiniai“. Ir jeigu tai imtume kaip atskaitos tašką, tai analogiškų simptomų dabar nematome. Bet tai nieko nereiškia. Tai reiškia, kad klausimas atidedamas.“
Arvydas Strumskis
Arvydas Strumskis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Kaip susitaikyti su nežinomybe ir ar reikia ruoštis krizei? Pašnekovas mato vienintelį kelią – grįžti į mokyklos suolą.

„Klausimas dabar yra: „Kas toliau?“, „Kaip pasiruošti?“. Nors nežinau, ar verta ruoštis, gal daugiau tai klausimas, ar mes aktyviai dalyvaujame technologiniame pasikeitime ar nedalyvaujame. Nes jeigu mes nedalyvaujame, tai prasmingiausia nusipirkti sodybą ir ten auginti karpius. Kita klausimo dalis būtų, kokia mūsų pozicija vienoje ar kitoje pramonės srityje: ten dirbame, investuojame ar esame vadovai. Jei taip, tuomet turime pasiruošti. Ir vienintelė išeitis yra mokytis. Mes turime grįžti į mokyklos suolą ir mokytis, pirkti pamokas. Internetas yra pilnas pamokų. Mums reikia tą daryti. Tik mes tai turime daryti sistemiškai. Grįžti prie sisteminio mokymosi, prie žinių atnaujinimo, ne tik prie vadinamojo team building‘o.

Mums reikia įgauti naujų technologinių žinių. Anksčiau knygose ir žurnaluose rašydavo, kad mūsų profesijos keisi kas 5 metai, o dabar jos jau keičiasi. Įpročio keitimas, ko gero, yra sudėtingiausias veiksmas, kurį žmogus daro. Turime grįžti prie įpročių keitimo, banaliai tai vadinasi – mokymasis visą gyvenimą. Antras dalykas, man tai aiškiai matosi, nebėra vienos profesijos, mes nebedalyvaujame vienos profesijos ekonomikoje. Yra profesijų ekonomika: jis yra gydytojas, tam tikro lygio kompiuterių specialistas, tam tikro lygio ryšių specialistas. Profesija darosi išplaukusi, kaip šešėlis.

Ir visgi, kaip išgyventi toje nežinomybėje? Arvydas Strumskis pataria būti fiziškai aktyvesniems: „Ramiai gyventi, nestresuoti. O tam, kad nestresuotum, reikia didesnio fizinio aktyvumo. Beveik visa vyresnioji karta mažai sportuoja, mažai vaikšto. Sporto varžybų žiūrėjimas nėra aktyvus sportas, kad ir kokią meilę mes krepšiniui jaustume. Sveikesnis gyvenimo būdas, kūno treniravimas padeda įgyti atsparumą krizei. Kas iš tiesų yra ta krizė, apie ką mes iš tiesų kalbame? Kas nors mus nustumia, mes krentame, mums reikia atsikelti. Klausimas, kaip greitai keliamės. Kadangi tų krizių, diena iš dienos, mėnesis iš mėnesio, matysim dažnai, tai mums reikia išmokti – nukristi, atsikelti, nukristi, atsikelti.

Daugiau žiūrėkite laidoje „Atvirai su vadovu“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?