Ieško tarpusavio dialogo
Lietuvoje aktyviai dialogo tarp profsąjungų, įmonių vadovų ir darbuotojų ieškantis profsąjungos pirmininkas Gintaras Čiužas džiaugiasi, kad pasitikėjimą juo išreiškia ir jo idėjas palaiko vis daugiau šalies ir užsienio bendrovių: toks bendradarbiavimas naudingas ne tik krovininio transporto vairuotojams, kurie gali tiesiogiai kreiptis į savo profsąjungą, su jais kalbėtis bei aptarti iškilusius klausimus ar problemas savo gimtąją kalba, bet ir pačiai užsienio bendrovei.
Anot HCS A/S Transport&Spedition vadovo Axel Grasse, bendradarbiavimas su patikima lietuvių profesine sąjunga suteikia darbuotojams saugumo jausmą ir užtikrintumą: „Mes visuomet kviečiame darbuotojus atvirai kalbėtis – išsakyti savo problemas, lūkesčius ar nepasitenkinimą. Tik per atvirą tarpusavio dialogą galime rasti geriausius sprendimus. Tikimės, kad Baltijos transporto profesinė sąjunga „Solidarumas“ padės spręsti darbuotojų problemas ir išlaikys tarpininko-mediatoriaus poziciją, išklausydama visas puses“.
Svarbiausia – laimingi darbuotojai
Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas G. Čiužas įsitikinęs: pagrindinis profesinės sąjungos tikslas – ginti darbuotojų interesus, kuriant dialogą su darbdaviu ir ieškant abiem pusėms tinkamo kompromiso.
„Tai itin aktualu daugelyje sričių, o ypač – krovininio transporto sektoriuje. Vis labiau augant lietuvių vairuotojų, dirbančių užsienio įmonėse, skaičiui, natūraliai kyla poreikis atstovauti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kapitalo įmonėse dirbantiems tautiečiams. Šios danų įmonės vadovas pats mus susirado per rekomendacijas – kitų įmonių, su kuriomis bendradarbiaujame, atstovų atsiliepimus ir patirtį. Jiems pasirodė artimas mūsų požiūris, idėjos, darbo metodai, taip pat matomi akivaizdūs sėkmingi bendradarbiavimo rezultatai “, – sakė pirmininkas G. Čiužas.
Kalbėdamas apie partnerystę su Baltijos transporto profesine sąjunga „Solidarumas“, HCS vadovas A. Grasse pabrėžia, kad jam svarbiausia, jog visuomet išliktų susikalbėjimas, sąžiningumas ir pamatuoti lūkesčiai tarp abiejų pusių siekiant tų pačių tikslų – patenkintų ir laimingų darbuotojų.
„Vairuotojai mums yra labai svarbūs. Tu visuomet gali nusipirkti dešimtis sunkvežimių, pakeisti įrangą, surasti klientų, tačiau jei tu neturėsi gerų vairuotojų, tavo verslas žlugs. Todėl mes skiriame labai daug laiko tiek jų paieškai, tiek jų išlaikymui. Puikiai suprantame, kad darbuotojai ilgainiui tampa mūsų įmonės ambasadoriais, todėl visuomet išklausome jų nuomonę ar bėdas ir darome viską, kad jų nekiltų“, – pasakoja A. Grasse.
Pasak jo, čia iškyla ir profsąjungos poreikis: „Mes dirbame Danijoje, mažai laiko praleidžiame Lietuvoje, dar taip gerai nežinome lietuvių mentaliteto, todėl mums atrodo prasminga, kad gerus santykius su darbuotojais mums padės kurti transporto profesinė sąjunga, veikianti Lietuvoje“.
Mokosi iš danų patirties
Baltijos transporto profesinės sąjungos pirmininkas Gintaras Čiužas taip pat džiaugiasi šiuo bendradarbiavimu ir tikina, jog dės visas pastangas, sprendžiant vairuotojų problemas. Bet kokio iškylančio konflikto metu ieškos teisingiausio sprendimo, išlaikant gerus darbuotojo ir darbdavio santykius.
Be abejonės, kad ir lietuviams yra ko pasimokyti iš didelės danų bendrovės bei pasisemti patirties iš šio bendradarbiavimo: analizuoti danų kasdienį darbą transporto sektoriuje, jų sėkmės istorijas bei kai kurias nesėkmes – neįkainojama patirtis.
„Pastaruoju metu susilaukiu vis daugiau palaikymo iš mūsų centro – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, taip pat regioninių ir šakinių organizacijų narių. Jie skambina ir teiraujasi, kaip mums pavyksta įgyvendinti bendradarbiavimo projektus. Šie metodai galioja dirbant ne tik su krovininio transporto bendrovėmis – mūsų geroji patirtis yra pritaikoma ir kito sektoriaus įmonėse. Malonu, kad mūsų nariai skambina, teiraujasi, diskutuoja – džiaugiuosi galėdamas pasidalinti patirtimi ir plėsti galimybes ieškoti dialogo tarp visų šalių – profsąjungų, įmonių vadovų ir darbuotojų. Regioninės ir šakinės profsąjungos turi ne konkuruoti viena su kita, o dirbti išvien – tik tuomet profsąjungos tvirtės, jų įvaizdis gerės, o darbdaviai ir darbuotojai vis labiau mumis pasitikės“, – sakė G. Čiužas.
Profsąjungų svarba Danijoje
Danijoje profsąjungų vaidmuo yra daug svarbesnis ir turintis daugiau įtakos susikalbėjimui tarp verslo atstovų ir jų darbuotojų nei Lietuvoje. A. Grasse teigimu, Danijoje įprasta ir savaime suprantama, kad kiekvienas darbuotojas priklauso pasirinktai profesinei sąjungai – jos atstovauja ir padeda darbuotojams, dalyvauja streikuose.
„Santykis su profsąjungomis priklauso ir nuo paties darbuotojo, ir nuo profsąjungos atstovo požiūrio. Jei darbuotojas, net neišsakęs problemos darbdaviui, pasibels į jo duris kartu su piktu profsąjungos atstovu, tuomet galimas konfliktas. Tačiau jei darbuotojas linkęs atvirai kalbėtis ir jei profsąjungos atstovas nusiteikęs išklausyti abi puses, nesileisti į kraštutinumus, tuomet rasti bendrą kalbą labai lengva. Tai, ką matau bendradarbiaudamas su G. Čiužu ir jo atstovaujama profsąjunga, išties džiugina – lietuviai juda teisinga tarpusavio dialogo linkme“, – neabejoja HCS bendrovės vadovas A. Grasse.
