Apklausos duomenimis, keliones kaip vieną labiausiai pasiilgtų veiklų įvardijo 54 proc. apklaustųjų. To labiausiai ilgisi 30-49 m. gyventojai. Apie keliones daugiausia kalba aukštesnes nei 1500 eurų pajamas gaunantys lietuviai.
47 proc. trokšta susigrąžinti galimybę grįžti į kultūros renginius, teatrus, klubus. Labiausiai to pasiilgo 40-59 m. didmiesčių gyventojai bei mažesnės šeimos. Daugiausiai šių veiklų ilgisi vidutines pajamas gaunantys asmenys.
45 proc. respondentų labiausiai trūksta susitikimų su draugais. To labiausiai ilgisi vyresni ir kaimo vietovių gyventojai. „Panašu, kad senjorai laikosi karantino reikalavimų, riboja socialinius kontaktus, tad natūralu, kad jie labiausiai jų ir yra išsiilgę. Šie skaičiai iš dalies patvirtina tai, ką matome visuomenėje“, – sakė SEB banko valdybos narė, Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė–Bubnelienė.
37 proc. respondentų, tiek vyrai, tiek moterys, labiausiai ilgisi šeimos švenčių. Dažniausiai šį pasirinkimą įvardijo gyventojai nuo 50 iki 74 m.
29 proc. lietuvių pasiilgo restoranų kavinių, bendrų pasisėdėjimų viešose vietose. Labiausiai to pasigenda 18-29 m. amžiaus respondentai, daugiausiai vilniečiai.
Mažiau pasiilgta šių veiklų – 21 proc. įvardijo sporto klubus ir baseinus, 17 proc. – kino teatrus, 13 proc. – grožio paslaugas ir SPA. Labiausiai pastarosios paslaugos pasiilgo 50-59 m. moterys. Sporto klubų, atvirkščiai, labiau pasiilgo vyrai, gyvenantys didmiesčiuose.
13,5 proc. pasiilgo įprasto mokymosi ir nenuotolinio darbo. Tokios galimybės dažniau pasigenda didesnės šeimos bei jaunesni respondentai, ypač studentai. 10 proc. lietuvių ilgisi profesinių renginių, konferencijų.
„Bus įdomu stebėti, kaip keisis požiūris į nuotolinį darbą ir mokymąsi. Tačiau iš rezultatų galima daryti prielaidą, kad galbūt ir po karantino dirbsime kitaip, turėsime tam tikrą hibridinį darbo modelį“, – sakė S.Gutauskaitė–Bubnelienė.
Augsime, bet reikės kantrybės
SEB banko atstovų teigimu, per pastaruosius metus daugiausia pinigų išleista buitinei technikai, baldams, IT technikai, gyvūnams. Mažiau išleista toms prekėms, kurios skirtos išvaizdai – aprangai, avalynei, kosmetikai, juvelyrikai.
Banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad šių metų išlaidos ir gautos paslaugos daugiausiai priklausys nuo to, kaip sėkmingai vyks gyventojų skiepijimas.
„Manome, kad ribojimai atsilaisvins vasaros pradžioje. Pirmąjį ketvirtį gyvensime su griežtesniais ribojimais, jie galėtų minkštėti antrąjį ketvirtį. Tikimės, kad trečias ir paskutinis 2021 m. ketvirčiai bus tie, per kuriuos paslaugų sektoriai ims atsigauti ir matysime pakilimą iš pelenų“.
Ekonomistas taip pat prognozavo, kad nors daugelis paslaugų sektorių turėtų augti, šiais metais nesugrįšime nei į 2020 m., nei į 2019 m. lygį.
Augimas numatomas daugeliui sektorių. Štai atvykusių turistų ir parvykstančių lietuvių srautai, 73 proc. kritę pernai, šiais metais turėtų patirti 90 proc. augimą. Tiesa, tai vis viena bus beveik perpus mažiau nei 2019 m.
Dėl kelionių ribojimo suvešėjusi sodybų rinka turėtų stabilizuotis. „Sodo namelių rinka buvo beveik mirusi, tokį namelį ne Vilniuje parduoti buvo sunku, bet ir ši rinka atsigavo. Žiūriu į tai atsargiai – kai žmonės vėl galės judėti, sodybų paklausa nustos augti", – prognozavo T.Povilauskas.
Pagrindinio būsto – individualių namų rinka – pernai taip pat stiprėjo, nes gyventojai pradėjo vertinti didesnį privatumą ir ieškojo erdvesnio būsto. Tiesa T.Povilauskas pažymi, kad ši tendencija tęsiasi nuo 2016 m., taigi turėtų išlikti ir po ribojimų atlaisvinimo.
Restoranų ir kavinių apyvarta, prognozuojama, augs 18 proc., po 23 proc. kritimo pernai. Tai nėra labai drastiškas pokytis – lyginant su 2019 m., 2021 m. rodikliai turėtų būti vos 8 proc. mažesni.
