Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Biržų duona“: su „Lidl“ jaučiamės lygiaverčiais partneriais

Nors duonos vartojimo ir gamybos tendencijos laikui bėgant kinta, lietuviai neįsivaizduoja savo stalo be lietuviškos duonos. Nuo 1953 metų veikianti kepykla „Biržų duona“ iki šiol vertina senąsias duonkepystės tradicijas ir gamina tradicinę ruginę duoną, taikydami raugo fermentacijos procesus ir kepdami ją akmeninėje krosnyje.
„Biržų duona“
„Biržų duona“ / Partnerio nuotr.

Puoselėja senąsias lietuviškos duonkepystės tradicijas

„Biržų duona“ – šeimos verslas. Patys vadovai kūrė kepyklos filosofiją, įvaizdį ir nuolat plečiamą asortimeną. „Gaminame ne tik duoną, bet ir kitų kategorijų kepinius – sausainius, bandeles ir užkandžius, taip pat pristatome kitų pasaulio šalių skanėstus. Nors nuolat vejamės naujausias technologijas ir atnaujiname įrangą, tačiau vienas didžiausių mūsų turtų – ilgamečiai kolegos, kurių patirtį itin vertiname“, – sako komercijos direktorius Andrius Kurganovas.

Anot jo, „Biržų duona“ nuo seno garsėja gardžia tradicine rugine duona, kurios žmonės atvykdavo paragauti iš visos Lietuvos. Jis pastebi, kad ir šiandien lietuviai vis labiau vertina skoniu ir kvapu niekam neprilygstančią natūralaus raugo duoną.

„Šią tradicinę duoną iki šiol gaminame pagal išsaugotą technologiją, fermentuodami raugą ir brandindami vertybe tapusią duoną. Tad, nors jos paruošimo procesas pakankamai sunkus, stengsimės išlaikyti šią svarbią Lietuvai tradiciją“, – šypsosi A. Kurganovas.

Partnerio nuotr./Andrius Kurganovas
Partnerio nuotr./Andrius Kurganovas

Naujausių technologijų pritaikymas

„Būdami tradicinės duonos gamintojai, bendrovės atstovai, siekdami palengvinti darbuotojų dalią, neseniai automatizavo kepimo procesą. Anksčiau žmogus turėdavo su liže stovėti prie krosnies ir „pašauti“ bei ištraukti duoną, dabar šį procesą atlieka robotas, valdomas automatiniu būdu. Nors procesas modernus, pati duona vis dar kepama krosnyje ant akmeninio pado, tad galutinis rezultatas išlieka autentiškas“.

Naujos technologijos taikomos ne tik gamyboje, bet ir valdant verslą bei apdorojant duomenis. Pasak A. Kurganovo, „Biržų duona“ turi ambicingų planų tapti draugiška aplinkai įmone ir planuoja ateityje didžiąją dalį energijos pasigaminti patys: „Iš dalies tai jau darome ir dabar – surenkame energiją, gautą gaminant produkciją, ir ją panaudojame šilto vandens gamybai, kuris reikalingas kituose gamyklos procesuose“.

Per metus „Biržų duona“ pagamina apie 7 tūkst. tonų produkcijos, o asortimente turi apie 250 skirtingų produktų, tačiau kūrimo ir naujų produktų ieškojimo procesas niekuomet nesibaigia: „Mūsų asortimentas nuolat vystomas ir atnaujinamas – turime testinę inovacijų laboratoriją Biržuose, kur tam skirta komanda kuria receptus ir išbando gaminius. Būtent čia gimsta nauji kepiniai“.

Partnerio nuotr./„Biržų duona“
Partnerio nuotr./„Biržų duona“

Naujos duonos vartojimo tendencijos

A. Kurganovas pastebi, kad kiekvienais metais, vis labiau stiprėjant sveikos gyvensenos kultui, keičiasi ir duonos vartojimo tradicijos: „Pastebime, kad vartotojai vis daugiau dėmesio skiria duonos sudėčiai ir pagaminimo būdui – ieškoma sveikesnio produkto, pavyzdžiui, be cukraus, su didesniu skaidulų kiekiu, vertinama pilno grūdo arba daržovėmis gardinta duona, iš naujo atrandama ir ruginė“.

Paklaustas, kokią duoną renkasi patys „Biržų duonos“ kepyklos šeimininkai, A. Kurganovas nė nedvejodamas prisipažįsta labiausiai vertinantis pagal seniai kepykloje dirbančių technologų receptus gaminamą ruginę duoną: „Aš pats daug sportuoju, stengiuosi gyventi sveikai, tad viso grūdo ruginė duona be pridėtinio cukraus yra puikus pasirinkimas, nes tai sveikas ir natūralus produktas“.

Partnerio nuotr./„Biržų duona“
Partnerio nuotr./„Biržų duona“

Su „Lidl“ – lygiaverčiai partneriai

Šiandien „Biržų duona“ savo produkcija prekiauja 21-oje firminėje parduotuvėje, nišinėse parduotuvėlėse ir didžiuosiuose prekybos centruose. 2016 metų gegužę buvo žengtas svarbus žingsnis – kepykla pradėjo benradarbiauti su „Lidl“ prekybos tinklu.

„Vertiname tai, jog mus laiko lygiaverčiais partneriais, nepaisant to, jog „Lidl“ yra tarptautinis prekybos tinklas. Na, o labiausiai didžiuojamės, kad atitikome bendrovės lūkesčius ir aukštus kokybės reikalavimus“, – sako A. Kurganovas.

Bendrovės atstovas prisimena, kad bendradarbiavimo pradžioje gamykloje buvo atliktas „Lidl“ organizuotas auditas, padėjęs įvertinti gamybos kokybės saugą ir procesus: „Auditas praėjo sėkmingai, gavome keletą rekomendacijų, ką reikėtų patobulinti, tačiau kardinalių pokyčių imtis nereikėjo“.

Šiandien „Biržų duona“ į „Lidl“ tinklo parduotuves Lietuvoje tiekia platų asortimentą: net kelių rūšių namines duonas, „ciabatta“ duonelę, keptą duoną su saulėgrąžomis.

Partnerio nuotr./„Biržų duona“
Partnerio nuotr./„Biržų duona“

Garsina Biržų vardą

Šiandien „Biržų duonos“ kepykla patenka tarp penkių didžiausių Lietuvos kepyklų (2017 m. jos apyvarta siekė 10,2 mln., o augimas lyginant su 2016 m. buvo 14,5 proc.), eksportuoja savo produkciją į Baltijos šalis, Ameriką, Lenkiją, Didžiąją Britaniją, Olandiją, Bulgariją bei Rusiją ir garsina Biržų krašto vardą.

„Aš pats esu biržietis, čia gimęs ir augęs, tad tiek man, tiek mano šeimai labai svarbu per mūsų kepyklos gaminius garsinti Biržų vardą ir nešti apie jį žinią. Labai džiaugiamės, kad pastaruoju metu Biržai vis dažniau vadinami ne alaus, o duonos kraštu“, – juokiasi A. Kurganovas.

Be viso to, „Biržų duona“ yra ir didžiausias Biržų miesto darbdavys, o dauguma darbuotojų yra vietiniai gyventojai. Šiuo metu įmonės komandą sudaro apie 400 žmonių: „Per ilgus darbo metus esame sukūrę gražių kolektyvo tradicijų – jos daug reiškia tiek mums, tiek darbuotojams. Dabar gyvename džiugiomis darbuotojų vasaros šventės bei mūsų organizuojamo bėgimo „Biržų KM“ nuotaikomis“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?