– Gabriele, dirbti slaugytoja Norvegijoje išvykote jau po pirmosios karantino bangos? Gal galite papasakoti, kaip Jums sekėsi? Kokia buvo darbo Norvegijoje pradžia?
– Turiu pripažinti, kad pradžioje daug jaudinausi. Nuo pat kursų pradžios mes, kursų dalyviai žinojome, kad pagal planą turime išvažiuoti gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Buvo gegužės mėnuo, kursai ėjo į pabaigą, Lietuvoje buvo karantinas, o mums rūpėjo vienintelė mintis, ar pavyks išvažiuoti? Ar bus atidarytos sienos? Stebėjau ne tik lietuviškas, bet ir norvegiškas žinias. Lėktuvai tuomet neskraidė. Net trys skrydžiai, kuriais turėjau skristi, buvo atšaukti. Gavusi bilietus, vis apsidžiaugdavau, o jau kitą dieną gaudavau laišką su informacija, kad skrydis atšauktas.
Dabar su šypsena prisimenu ir pagalvoju, kad vis tiek įvyko taip, kaip turėjo įvykti. Mūsų koordinatoriai darė viską, kad mums padėtų – sekė skrydžių bendroves, siūlė įvairias alternatyvas. Labai padėjo ir su pačios kelionės į Norvegiją planavimu. Gavau labai aiškias instrukcijas su planeliu – koordinatorė net žemėlapį su paaiškinimais nubraižė, kaip nuo traukinių stoties nueiti iki mano naujųjų namų Norvegijoje, nors kelio tebuvo tik keturios minutės. Surašė, kokiais traukiniais reikia važiuoti iš Oslo į miestelį, kuriame gyvensiu.
Atvykau labai vėlai vakare, o jau aštuntą valandą ryto gavau laišką, kuriuo koordinatorė teiravosi, ar man viskas gerai, ar pavyko viską rasti, kaip patinka butas, ar susitariau su buto šeimininku, ar neturiu kokių klausimų. Labai gera buvo jausti tokį rūpestį. Jaučiausi saugiai.
Atvykusi į Norvegiją turėjau dešimt dienų išbūti karantine. Tačiau šį laikotarpį išgyvenau lengvai. Laikydamasi saugaus atstumo galėjau eiti į parduotuvę, nusipirkti maisto. Galėjau taip pat išeiti pasivaikščioti – nereikėjo griežtai užsidaryti tarp keturių sienų. Iš tiesų, šį dešimties dienų karantiną vertinau pozityviai, kaip savotišką laiką sau, kuris buvo naudingas ir padėjo geriau apsiprasti naujoje šalyje.
Slaugos namuose buvau labai draugiškai priimta. Nors jaudinausi dėl savo norvegų kalbos žinių, tačiau visi vieni kitus supratom nuo pat pirmosios dienos. Prašant pagalbos, visada jos sulaukdavau.
Turbūt nieko naujo nepapasakosiu sakydama, kad darbo krūvis Norvegijoje žymiai mažesnis, nei Lietuvoje. Todėl darbo ir poilsio santykis labai tenkina. Spėju padirbėti ir šiek tiek pakeliauti po Norvegiją.
– Kokia dabar COVID-19 situacija Norvegijoje? Gal galite papasakoti, kaip vyksta darbas slaugos namuose ir ligoninėse? Ar saugu dirbti?
– Dirbti yra saugu. Slaugos namuose jau birželio mėn. buvo galimas gyventojų lankymas. Susitikimai vykdavo dažniausiai lauke, laikantis saugaus atstumo. Buvo šiek tiek liūdna, kad šiuose namuose gyvenantys pacientai negalėjo pasūpuoti prieš kelias savaites į pasaulį atėjusių proanūkių. Tačiau buvo gera matyti jų šypsenas, kad jie išviso turėjo galimybę susitikti su artimaisiais.
Vasara buvo pakankamai rami. Tačiau slaugos namuose gyvenančių pacientų lankymas tapo retesnis. Žinoma, buvo atsakingai laikomasi saugaus bendravimo atstumo ir rankų higienos. Nors ir buvo ramiau, bet supratome, kad virusas vis dar išlieka grėsme.
Rudeniop pradėjau dirbti slaugoje į namus. Tai buvo visiškai kita darbo specifika, nes teko važiuoti į pacientų namus. Gaudavome labai daug naujos informacijos, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Bet pagrindinės taisyklės buvo tos pačios – labai atidi rankų higiena, pajutus net menkiausius peršalimo simptomus, tiek darbuotojai, tiek pacientai buvo testuojami. Kuprinėse ir automobiliuose visada turėjome rinkinius su apsaugos priemonėmis, jei paaiškėtų, kad galimai teks susidurti su virusu užsikrėtusiu asmeniu. Buvo dezinfekuojami automobiliai, visos reikalingos priemonės ir patalpos. Iš pat pradžių buvo keista priprasti prie taisyklės, kad vienoje patalpoje gali būti daugiausia penki asmenys. Po kelių savaičių pati save pagavau einančia pietauti ir mintyse skaičiuojančia, kiek čia mūsų bus kambaryje.
– Kaip vyksta darbuotojo kelionė į Norvegiją?
– Kaip ir minėjau, viskas vyksta labai suplanuotai ir sklandžiai. Žinoma, vieni greičiau, kiti vėliau sužino savo kelionės tikslą ir datą. Bet nuo akimirkos, kai paaiškėja, kur teks vykti, viskas įgauna pagreitį – perkami bilietai, sužinomas naujųjų namų Norvegijoje adresas. Man patiko, kad vyrauja lankstus požiūris. Tarkime, pirmą kartą važiuodama į Norvegiją, aš gavau labai nuoseklų planą. Antrą kartą aš jaučiausi žymiai labiau savimi pasitikinti ir apsisprendžiau bilietais bei kelione pasirūpinti pati.
Greit bus metai, kai pradėjau mokytis norvegų kalbos ir sužinojau, kad išvyksiu. Jei galėčiau sugrįžti laiku atgal, į viską žiūrėčiau daug paprasčiau – ir dėl darbo Norvegijoje, ir dėl kultūros, ir dėl žmonių. Tikriausiai, to paties palinkėčiau ir kitiems, kurie planuoja žengti tokį žingsnį.
Uždaroji akcinė bendrovė „Centric Care Lietuva“ jau šeštus metus rengia specializuotus norvegų kalbos kursus ir padeda slaugytojo darbą pasirinkusiems asmenims įsidarbinti Norvegijoje. Šios įmonės personalo vadovė Liudmila Gerasimova pasakoja, kad skrydžiai į Norvegiją vyksta be trikdžių. Visiems, į kelionę besiruošiantiems asmenims „Centric Care Lietuva“ padeda pasirūpinti reikiamais dokumentais – darbo sutartimi ir gyvenamosios vietos Norvegijoje patvirtinimu. Šie dokumentai buvo privalomi tik pasibaigus karantinui ir atnaujinus skrydžius. Dabar rekomenduojama juos turėti, tačiau dažnai užtenka ir žodinio kelionės tikslo paaiškinimo. Svarbu žinoti ir tai, kad šiuo metu grįžtant iš Norvegijos į Lietuvą nereikalinga saviizoliacija. O karantinas Norvegijoje yra trumpesnis ir palankesnis atvykusiems į šalį.
„Centric Care Lietuva“ organizuojamus norvegų kalbos kursus pasirenka slaugytojai, kurie jau yra apsisprendę išmokti naujos kalbos ir nori dirbti svetur. Prieš pradedant lankyti norvegų kalbos kursus, kiekvienas būsimas kursų dalyvis iš anksto yra supažindinamas su pasirašomais dokumentais. Įmonė vadovaujasi principu, kad dar prieš pradedant lankyti norvegų kalbos kursus, asmuo turi būti išsamiai informuotas apie visas sąlygas, galimybes ir gauti atsakymus į visus jam rūpimus klausimus.
