Laura ne tik turi didelę ir įvairią darbo patirtį, bet ir noriai dalyvauja įvairiose mentorystės programose – šiuo metu ji yra „Youth Empowered“ tarptautinės programos, skatinančios jaunimo verslumą ir savęs pažinimą, mentorė. Su Laura kalbėjome apie projekto naudą jauniems žmonėms, išsilavinimo svarbą, karjeros pasirinkimus ir rinkos pokyčius.
– Kuo jums asmeniškai svarbi mentorystė, kodėl nusprendėte prisidėti prie projekto „Youth Empowered“?
– Manau, tiesiog būtina prie to prisidėti kiekvienam, galinčiam dalintis savo patirtimi, juk tai – mūsų ateities karta. Niekada nežinome, gal už kelių metų mes juos įdarbinsime, o gal sutiksime kitomis aplinkybėmis profesinėje veikloje, todėl turime juos nukreipti tinkama linkme ir padrąsinti siekti savo tikslų. „Youth Empowered“ projektas naudingas visomis prasmėmis: jis įkvepia jaunus žmones ieškoti savo karjeros kelio, anksti pradėti ugdyti savo gebėjimus ir kompetencijas, leidžia suprasti, kad nereikia bijoti bandyti, o pradėti galima jau šiandien.
Mentorystė tampa labai vertinga patirtimi ir man pačiai – labai įdomu kalbėtis su jaunuoliais, padėti jiems atsakyti į svarbius klausimus ir paskatinti veikti. Pastebėjau, kad svarbu kalbėtis jiems suprantama kalba – kartais užsisukame savo darbuose, terminuose ir tai pamirštame. Tenka pabendrauti su labai skirtingais jaunuoliais: vieni nori tapti teisininkais ar verslininkais, kiti informatikais, treti – futbolininkais. Bandome su jais atsirinkti, kas gali likti tik hobiu, o kas gali tapti puikia ateities perspektyva, susidėliojame žingsnius, kalbamės apie mokslo svarbą.
Šiuolaikiniams moksleiviams išties labai pasisekė, kad tokie projektai egzistuoja, kad jie turi progą pasikalbėti ir pasitarti su daug savo srityje pasiekusiais verslo atstovais, pasisemti iš jų patirties ir anksti susipažinti su Lietuvos darbo rinkos procesais. Pati būčiau norėjusi turėti tokius mentorius! Gaila, bet tuo metu, kai aš mokiausi mokykloje, tokių iniciatyvų dar nebuvo, todėl ir pasirenkamą studijų ir darbo kryptį dažniausiai nulemdavo tėvų, draugų, mokytojų ar kt. patarimai.
– Kaip jūs pati išsirinkote studijų ir karjeros kryptį – kaip atsidūrėte finansų srityje?
– Lengva pasirinkti nebuvo, kadangi man gerai sekėsi tiek humanitariniai, tiek tikslieji dalykai, tad turėjau gana didelę laisvę rinktis. Tačiau pirminį sprendimą visgi nulėmė aplinkos įtaka. Mokiausi klasėje, kurioje turėjome sustiprintas informatikos pamokas, tad didelė dalis klasės draugų rinkosi būtent informatikos studijas. Aš irgi jau buvau pasiryžusi studijuoti informatiką Vilniaus universitete, tačiau paskutinę dieną persigalvojau.
Ramiai atsisėdau, atvirai paklausiau savęs, ar tikrai norėčiau tai daryti visą gyvenimą? Supratau, kad nors ir visada mėgau šią sritį, labiau mačiau ją kaip papildomą pomėgį, o ne kaip nuolatinį darbą. Pasirinkau finansų sritį – baigiau verslo vadybos ir administravimo su finansų specializacija bakalauro ir magistro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Iki šiol džiaugiuosi savo pasirinkimu, niekada dėl jo nesigailėjau.
Todėl ir dabar nuolat mokiniams sakau, kad be galo svarbu kelią rinktis patiems – įvertinti, ką mėgsta daryti, nesekti paskui kitus vien dėl to, kad viena ar kita specialybė tuo metu yra populiari ar madinga. Geriau būti pačiu geriausiu specialistu nepopuliarioje srityje negu vidutinišku – populiarioje. Taip pat patariu, kad rinkdamiesi studijas jie žiūrėtų plačiau – ne į siaurą konkrečią specialybę, o bendrai į studijų pakraipą (socialinė, inžinerinė, teisinė, ekonominė). Svarbu, kad pasirinkta specialybė būtų universali. Savo srityje visuomet galėsite tobulėti, tačiau peršokti į kardinaliai priešingą darbo sritį jau bus sudėtinga.
– Kaip prasidėjo jūsų profesinis kelias, kada žengėte pirmuosius žingsnius darbo rinkoje?
– Pradėjau dirbti anksti. Baigusi mokyklą vasarą išbandžiau padavėjos darbą, bakalauro studijų metų dirbau vadybininke draudimo bendrovėje ir užsienio kalbų centre Vilniaus Gedimino Technikos universitete, vėliau stažavausi ir dirbau Seime. Taip pat studijuodama išbandžiau Work and Travel USA bei Erasmus studentų programas užsienyje. Niekada nebijojau keisti darbo – ieškojau savęs, kas man pačiai yra įdomu ir kas man patinka, o svarbiausia – skatina tobulėti. Teko išbandyti ir keletą savo verslų. Natūralu, kad augant, įgyjant patirties, keitiesi ir tu pats kaip asmenybė, keičiasi tavo norai, todėl tikiu, kad reikia nemažai išbandyti, kol atrasi savąją vietą.
Nuo 2006 m. prasidėjo nuoseklesnis darbo etapas finansų srityje – įsidarbinusi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), ten išdirbau 9-erius metus. Pradėjau nuo gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų pildymo ir verslo liudijimų išdavimo, vėliau konsultavau gyventojus ir įmones, dar vėliau buvau atsakinga už didžiųjų mokesčių mokėtojų kontrolės vykdymą, atlikdavau tyrimus ir patikrinimus, atstovaudavau VMI teismuose, dalyvavau įvairiose iniciatyvose ir projektuose. Nors mano išsilavinimas nėra teisinis, didelę dalį darbo sudarė mokesčių teisė. Kol auginau vaikučius, tobulinau apskaitos žinias ir vadovavimo įgūdžius dirbdama Vilniaus buhalterijos centro direktore. Prieš palikdama VMI ėjau Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento I kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas. Išėjusi iš viešojo sektoriaus patraukiau į verslo pusę.
– Kokias pamokas išmokote dirbdama verslo sektoriuje, kas jus motyvuoja kasdienėje darbo veikloje?
– Kadangi turėjau nemažai patirties, atėjusi į verslo pusę jau galėjau rinktis. Visada atrodė įdomus darbas tarptautinėje bendrovėje. Man svarbu darbe nuolat mokytis, tobulėti, kelti savo kvalifikaciją – neabejojau, kad lengviau tai daryti, kai patirties gali semtis ir iš užsienio kolegų. Iš VMI atėjau į audito ir konsultacijų tarptautinę bendrovę „Delloite Lietuva“, iš jos perėjau į mokesčių konsultacijų bendrovę „Tax Cube“, o dabar jau metus dirbu „Coca Cola HBC“ bendrovėje – esu Baltijos šalių Mokesčių ir apskaitos vadovė. Net neabejoju, kad kiekviena darbo patirtis man buvo labai naudinga: susipažinau su daugybe įvairių darbo procesų, išbandžiau skirtingas sferas, bet labai džiaugiuosi tuo, kur esu šiandien. Finansų sritis labai įvairiapusiška – čia persipina ir ekonomika, ir apskaita, ir teisė, ir netgi informatika (pavyzdžiui, apskaitos procesų robotizavimas, elektroninis auditas).
– Sukaupėte nemenką patirties krepšelį. Kodėl teko pakeisti tiek daug skirtingų darbų? Ką patartumėte studentams: nebijoti rizikuoti ir ieškoti savo vietos ar ilgus metus dirbti vienoje bendrovėje?
– Labai retai pasitaiko tokių atvejų, kad pirmasis pasirinktas darbas ar veiklos sritis lieka ta pati visam gyvenimui. Aš kiekvienam moksleiviui sakau, jog jie turi nebijoti išbandyti skirtingas sritis, skirtingas darbovietes – taip jie ne tik atras sau įdomią karjeros kryptį, bet ir sukaups įvairiapusę darbo patirtį, kuri pravers ateityje. Tačiau svarbu, kad darbo keitimas netaptų sportu ar pramoga, o būtų apgalvotas, prasmingas ir visada būtų tvirtas žingsnis pirmyn tobulėjimo kelyje. Taip pat visuomet patariu jaunimui pradėti kaupti darbo patirtį kuo anksčiau: laikai pasikeitė, dabar jau negali laukti, kol baigsi studijas, ir tik tada pradėti ieškoti darbo, turi pradėti kaupti darbo patirtį daug anksčiau, studijų metu ar net mokykloje.
„Youth Empowered“ projekto metu pas mane atėjo pasikonsultuoti nemažai moksleivių, kurių svajonė – tapti verslininkais. Siūliau jiems šį kelią pabandyti jau dabar: kurti, nuomoti, parduoti. Pradėti nuo kelių nedidelių daiktų, pasidomėti žinomų verslo žmonių sėkmės istorijomis, patirtimi, patarimais. Šiandien tam turime visas galimybes – ugdyti verslo įgūdžius galima ir neišleidžiant pinigų, t. y. specializuotuose tikrą verslą simuliuojančiuose interneto žaidimuose, nemokamose bandomosiose investavimo, prekybos internetinėse platformose. Prieš galutinai pasirenkant specialybę labai rekomenduoju pirmiausia pamatyti konkrečios specialybės darbo pobūdį iš vidaus: aplankyti keletą įmonių, nueiti į svečius, tikiu, nė vienas socialiai atsakingas verslas neatsisakys jaunuolių priimti ir supažindinti su įmonės veikla, o jiems toks vizitas gali būti labai naudingas.
Šiandien tam turime visas galimybes. Mokykloje mokiniai gali dalyvauti „Junior Achievement“ programoje ir kurti „Junior Achievement“ mokomomąsias mokinių bendroves, startuolius, dar mokyklos suole išbandyti verslo kūrimą su tikrais pinigais, su verslininkų mentoryste. Tai galimybė praktiškai įgyti darbo komandoje, laiko planavimo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir kitų įgūdžių. Taip pat galimybė klysti anksti, nes čia klaidos kainuoja daug mažiau nei užaugus. O kaip bebūtų, dažniausiai mokomės iš savo klaidų.
– Kiek karjerai yra svarbus tinkamas išsilavinimas? Į ką jaunam žmogui reikėtų atkreipti dėmesį?
– Tiek mokantis mokykloje, tiek universitete labai svarbu pagalvoti apie ateitį: ne tai, kas aktualu ir populiaru dabar, bet kas gali būti svarbu po kelių ar keliolikos metų. Kalbant apie išsilavinimą, gaunamą mokykloje, išskirčiau didelę informacinių technologijų žinių ir kalbų reikšmę. Šiomis dienomis viskas kompiuterizuojama, automatizuojama, visi duomenys yra sistemose, todėl svarbu mokėti valdyti didelius duomenų srautus. Aš dirbu apskaitos srityje ir dauguma jaunuolių galvoja, kad dirbu su didelėmis krūvomis popierinių dokumentų, tačiau šiandien viskas yra kitaip – tiek apskaita, tiek verslo procesai yra kompiuterizuoti, o didžiuliai duomenų kiekiai, kuriuos reikia apdoroti, analizuoti ir valdyti, yra laikomi sudėtingose kompiuterinėse sistemose.
Dėl kalbų vėlgi, nesvarbu, kokioje srityje dirbsi, turi labai gerai mokėti bent jau vieną užsienio, kalbą, ypač jei svajoji apie darbą tarptautinėse kompanijose. Jaunuoliams, kuriuos sutinku per „Youth Empowered“ programą, pasakoju, kad mes „Coca Cola HBC Lietuva“ bendrovėje nuolat bendraujame tik angliškai – susitikimai, dokumentai, laiškai, pokalbiai vyksta tik anglų kalba, nes tai yra dabartinė verslo kalba. Bet kuriame žingsnyje, norint labiau įsigilinti į rūpimą dalyką, turi išeiti iš Lietuvos ribų ir ieškoti informacijos užsienio kalba – ar tai būtų naujausi tyrimai, ar nauja mokslinė medžiaga, ar naujai išleistos knygos, ar paprasčiausi praktiniai patarimai.
Galvojant apie tolimesnę karjerą, labai reikalingas ir magistro laipsnis. Suprantama, kai tau 20 metų, tau atrodo, kad jo neprireiks, bet reikia nepamiršti, kad visi augame ir siekiame daugiau. Po kiek laiko, panorus kandidatuoti į vadovaujančią poziciją, suprasi, kad negali to padaryti dėl to, jog nebaigei magistro studijų. O studijuoti visada lengviau, kai dar esi jaunas ir pilnas entuziazmo, kai mokslais dar gyveni kiekvieną dieną. Magistro laipsnis pamažu tampa kone minimaliu reikalavimu vadovams, ypač jis vertinamas užsienio valstybėse. Aš keletą kartų susidūriau su privalomu magistro laipsnio reikalavimu skirtingose darbovietėse ir pareigybėse.
– Kokius darbo rinkos pokyčius pastebite?
– Rinka iš darbuotojų dažnu atveju reikalauja vis daugiau – bet kurioje specialybėje turi būti itin universalus ir išmanyti keletą skirtingų dalykų. Tiek kalbant apie mano atvejį, kai dirbant finansuose reikalingos ir teisės, ir informatikos žinios, tiek ir daugelyje kitų sferų. Be to, kai išmanai tik vieną siaurą sritį, labai sunku pritapti stambiose tarptautinėse kompanijose. Reikėtų ugdyti ir bendruosius verslumo gebėjimus – komandinio darbo, kritinio mąstymo kuo anksčiau, nes jų prireiks bet kuriame darbe.
Būtent todėl universitetai, atsižvelgdami į šią situaciją, pamažu įveda naujas studijų programas, jungiančias skirtingas sritis. Teko svečiuotis ir vesti paskaitą-seminarą Kauno technologijos universiteto (KTU) studentams iš unikalios studijų programos, jungiančios informacinių technologijų ir ekonomikos sritis. Taip ruošiami specialistai užsienio kompanijoms, finansų institucijoms. Rinka keičiasi, todėl nieko keisto, kad universitetai turi atsinaujinti ir prisitaikyti.
– Ką manote apie jaunąją Z kartą, su kurios atstovais bendraujate „Youth Empowered“ projekte?
– Labai džiugu matyti, kad jaunuoliai yra tokie aktyvūs, entuziastingi, turi daug tikslų ir svajonių. Kuo ankstyvesniame amžiuje jie pradės galvoti apie savo karjerą ir ją planuoti, tuo daugiau perspektyvų turės ir tuo daugiau pasieks.
Visgi suprantama, kad moksleiviams labai sunku pasirinkti specialybę ir karjeros kryptį, tai sukelia daug streso ir bemiegių naktų, todėl labai svarbu jiems padėti. Smagu, kad „Youth Empowered“ projekto pagalba, jaunuoliai turi puikias galimybes pasitarti su puikiais lektoriais, įmonių vadovais ir kitų sričių specialistais bei susipažinti su kitais žingeidžiais moksleiviais, kuriems rūpi jų darbo ateitis.
„Youth Empowered“ – tai tarptautinė programa, kurią nuo 2017 m. Lietuvoje įgyvendina nevyriausybinė organizacija „Junior Achievement Lietuva“ ir bendrovė „Coca-Cola HBC Lietuva“. Programos renginiuose vyresniųjų klasių moksleiviai turi galimybę išgirsti įkvepiančius lektorius ir kartu diskutuoti apie savęs pažinimą, rinkos dėsnius, verslų kūrimą, karjeros pasirinkimus. Mokomuosiuose renginiuose, vykusiuose Varėnoje, Kaune, Vilniuje, Jonavoje, Panevėžyje ir Lazdijuose jau sudalyvavo beveik 1000 jaunuolių, daugiau kaip pusė šimto įvairių sričių lektorių ir įmonių vadovų – mentorių.
