Pradedant pokalbį, jis prisiminė neseną diskusiją su kliente, kuriai atrodė, kad gyvybės draudimo paslauga „per brangi“ ir apskritai „kažin ar jos iš viso prireiks“.
„Bet taip nutiko, kad, nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo sutarties įsigaliojimo, sulaukiau tos klientės skambučio. Eidama gatve, ji pargriuvo ir patyrė rimtą galvos traumą. Kreipusis dėl žalos atlyginimo, labai greitai, vos per parą, buvo sutvarkyti visi dokumentai ir klientei išmokėta labai solidi suma“, – pasakoja D.Dikšaitis.
Konsultanto teigimu, tik per tokius nutikimus, dažnai skaudžius, matoma gyvybės draudimo esmė. Ši istorija baigėsi gerai – žmogus gyvena, eina į darbą, džiaugiasi šeima, bet tuo metu pagalba moteriai buvo labai reikalinga.
Pandemija davė ir gerų pamokų
Gyvybės draudimo srityje konsultantas dirba jau dešimt metų. Jo teigimu, per tą laiką pats gyvybės draudimas pasikeitė, nes gerokai išsiplėtė paslaugų spektras.
„Prieš 10 metų nežinojome, kas yra telemedicina arba gyvybės draudimo pakete esantis ambulatorinės pagalbos paketas. Šiandien šios paslaugos – ypač populiarios. Žmonės naudojasi galimybe be eilės pasikonsultuoti su privačiai dirbančiais gydytojais, susisiekti su bet kuriuo šeimos gydytoju Lietuvoje ir pasitarti dėl vaiko arba savo sveikatos nuotoliniu būdu, ar, esant poreikiui, atlikti brangius tyrimus“, – sako jis.
D.Dikšaičio manymu, tai yra ir pandemijos palikimas. Žmonės pradėjo labiau vertinti savo sveikatą, rūpintis ja ir stengtis, kad, atsitikus problemoms, sprendimai būtų priimami laiku.
Žavi jauni žmonės
D. Dikšaitį ypač džiugina jauni žmonės – iki trisdešimties metų, dar neturintys būsto paskolų, bet sudarantys investicinio gyvybės draudimo sutartis, nes jiems įdomus investicijų pasaulis.
„Mano galva, šios kartos finansinis raštingumas yra daug geresnis nei, pavyzdžiui, buvo prieš 20 ar 30 metų. Jauni žmonės nori įdarbinti savo pinigus ir kartu supranta, kad, jeigu iškristų iš darbo rinkos ar prireiktų pinigų „sugriuvus“ sveikatai, dėl nelaimingo atsitikimo, gyvybės draudimo apsaugos jiems padėtų“, – sako Dainius.
Pasak jo, draudimo ir kaupimo sinergija yra labai naudinga. Žmonėms, kurie nori garantijų, įprastas investavimas jų neduoda, o investicinis gyvybės draudimas jungia abu žmonėms reikalingus dalykus – uždarbį ir draudimo apsaugas.
„Ilgalaikė gyvybės draudimo sutartis ypač naudinga jauniems žmonėms. Pakanka jaunystėje sudaryti gyvybės draudimo sutartį ir po to ramiai gyventi – reguliariai peržiūrint, kad atitiktų besikeičiančius poreikius, turėti po kojomis draudimo apsaugos pagrindą ir žinoti, kad investuoti pinigai dirba“, – vardija D.Dikšaitis.
Tenka valdyti lūkesčius
Pašnekovo teigimu, viena dažniausių klaidų, kurias daro norintys apsidrausti žmonės – lyginti tik kainas.
„Kartais žmonės tikina, kad jau turėjo kažkokį draudimą ir, lūžus kaului, gavo 50 eurų išmoką. Tuomet paklausiu, o kiek jie mokėjo už tą draudimą. Sako, 6 eurus per mėnesį“, – šypsosi Dainius.
Pigus draudimas brangiai kainuoja, sako jis, o konsultantams kartais tenka valdyti nepagrįstus lūkesčius.
„Klientai dažnai nesupranta, jog, sumokėję nedidelę draudimo įmoką, gaus ir nedidelę išmoką, tad įmoka turi atitikti lūkesčius ir užtikrinti pakankamas apsaugas. Arba, įsigiję draudimą, mano, kad yra apsidraudę nuo visko. Tenka atsakyti, kad tokio draudimo turbūt nėra niekur pasaulyje“, – kalba jis.
Viena dažniausių klaidų, kurias daro norintys apsidrausti žmonės – lyginti tik kainas.
Esamiems arba būsimiems gyvybės draudimo klientams D.Dikšaitis pataria, sulaukus skambučio iš gyvybės draudimo konsultanto, išklausyti iki galo. Ir jeigu tas paskambinęs žmogus kalba protingus dalykus, galbūt visai verta su juo susitikti – nes gali būti, kad išgirsite daugiau, nei tenka nugirsti per radiją, televiziją arba iš kaimynės.
„Ir svarbiausia – netaupyti savo sveikatos sąskaita. Investicijų pasaulyje galimi įvairūs sprendimai, bet draudimo apsaugos, nesvarbu, ar tai būtų rizikinis gyvybės draudimas, ar investicinis – jos yra dėl mūsų pačių arba dėl mūsų vaikų. Ir jeigu esi sveikas ir jaunas, arba sveikas ir darbingas, laiku ir vietoje apsidraudęs gali vienu šūviu nušauti daug zuikių“, – pažymi D.Dikšaitis.
