Vis daugiau pasaulio šalių suvokia, kad nepaisant spartaus technologinio progreso ir vis didėjančios skaitmeninių technologijų įtakos visuomenei bei verslui, skaitmeninės ekonomikos įtaka dar nėra aiškiai suprantama. Skaitmeninei ekonomikai tampant vis integralesne mūsų bendros ekonomikos dalimi ir išeinant už mūsų dabartinės statistikos ir ekonominio progreso matavimo rėmų, reikalingi detalesni tyrimai ir diskusijos. Lietuvoje šia tema kol kas nevyko daug diskusijų, tad šiuo „meetupu“ buvo siekiama paskatinti dalyvius, akademikus, politikus, verslus bei tyrėjus pradėti nagrinėti skaitmeninę ekonomiką. Siekiant pradėti diskusiją ir žengti pirmuosius žingsnius skaitmeninės ekonomikos matavimų srityje, renginio metu buvo pristatyti skaitmeninės ekonomikos dydžio ir indekso skaičiavimai, parengti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir „Kurk Lietuvai“ suburtos ekspertų grupės.
Elijus Čivilis, Ekonomikos ir inovacijų viceministras, sakė: „Niekam nekyla klausimų apie šių dienų ekonomiką įtakojamą lūkesčiais, tam net yra atskira tyrimų kryptis vadinama elgsenos ekonomika. Visi jaučia, kad skaitmeninimas sparčiai transformuoja pasaulio ekonomiką ir valstybes, tačiau priimant valstybės valdymo sprendimus vadovautis vien nuojauta ir emocijomis nėra racionalu.
Žmonės skrenda į kosmosą ir naudoja dirbtinį intelektą pramonėje, o valstybės vis dar bando viską pritempti prie XIXa. sukurtų kanonų. Nelaukiant kol kažkas sugalvos ir pasakys kaip reikia matuoti skaitmeninimo poveikį mūsų šaliai, mes imamės lyderystės regione vystyti metodologiją skaitmeninės ekonomikos ir jos poveikiui skaičiavimui. Manau pirmasis rezultatas viršijo lūkesčius, nes apie tai susidomėjo Skandinavijos ir Baltijos šalių ekspertai.“
Renginyje vyko trys pranešimai ir dvi diskusijos. Dalį jų bus galima pamatyti ir 15min videoplatformoje. Pirmojoje diskusijoje „Lietuvos ekonomika skaitmeniniame amžiuje – ar vis dar suprantame, kas daro didžiausią įtaką ekonomikai ir kaip tai matuoti?“ kalbėjo Jekaterina Rojaka, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė, Žygimantas Mauricas, vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas, Tomas Gulbinas, viešosios politikos ir ryšių su vyriausybėmis konsultantas, Povilas Lastauskas, „Lietuvos Banko“ tyrimų centro direktorius. Diskusijos dalyviai diskutavo apie tai, ar įvairūs rodikliai, naudojami jau šimtą metų, vis dar tinka suprasti šių laikų ekonomiką, bei kaip reikėtų suprasti skaitmeninę ekonomiką.
Tiek Povilas Lastauskas tiek Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad standartiniai ekonomikos matavimai buvo sukurti 19 amžiuje, ir pritaikyti žemės ūkio bei pramonės ekonomikai, ir tokie matavimai kaip BVP iš esmės nerodo skaitmeninės ekonomikos ir skaitmenizacijos poveikio. Kartais netgi priešingai – skaitmenizacijai nešant naudą verslui, piliečiams ir viešajam sektoriui, tai ne tik neatsispindi tokioje statistikoje kaip BVP, bet ją netgi mažina. Jekaterina Rojaka bei Povilas Lastauskas ypatingai pabrėžė, kad šiuo metu mes surenkame labai daug duomenų, kuriuos atvėrus ir kuriais pasinaudojus, būtų galima priimti kur kas geresnius sprendimus.
Taip pat buvo aptartas skaitmenizavimo ir gerovės klausimas. Kalbėdamas apie didėjantį skaitmenizavimo poveiki žmonėms, Žygimantas Mauricas teigė: „jų [žmonių] savijauta tikėtina bus prastesnė. O kieno vaidmuo tada didėja? Valstybės. Valstybės vaidmuo užtikrinti stabilumą, užtikrinti socialinę apsaugą, užtikrinti pasitikėjimą piliečių vieni kitais, technologijomis ir t.t. <..> Kiekvienos revoliucijos metu, ar tai būtų pramonės ar paslaugų, skirtumai tarp šalių labai išauga. <...> Lietuvai dabar ypatingai svarbu tapti ta šalimi, ir būti tarp šalių, kurios bus lyderės skaitmeninės revoliucijos, o ne kažkur į paraštes nukristi“.
Vėliau vykusioje diskusijoje „Skaitmenizavimas – būdas auginti verslus ir ekonomiką turint ribotus resursus?“ dalyvavo Tomas Vitkus, „Tieto Lietuva“ generalinis direktorius, Gintautas Degutis „Verslo Žinios” technologijų rubrikos korespondentas, Renata Urbonė, inovacijų ekspertė, „Esperonus“ ir „Leaneria“ vadovė bei Dalius Gedvilas, skaitmeninės statybos ekspertas, „Lietuvos pramonininkų konfederacijos“ viceprezidentas. Dalyviai diskutavo apie skaitmenizavimo reikalingumą, brandą, taip pat kaip valstybė gali suteikti sąlygas verslui sėkmingiau skaitmenizuotis.
Tomas Vitkus teigė: „Ką turime daryti? Mūsų ambicija, man atrodo, yra visai ne toje vietoje. Jeigu mes norime augti taip, kaip ES ar visas pasaulis skaitmenizacijoje auga, tai mes jau pralaimime ir esame pasmerkti pralaimėti konkurencinėje kovoje. <...> Jeigu nebus naujausių inovacijų, nebus naujausių technologijų ir skaitmenizacijos, mes pralaimėsime daug kitų mūšių. Todėl pats laikas ieškoti labai inovatyvių atsakymų. Ir mes, būdama maža nuostabi šalis, turime atrasti kelis prioritetus, kurie mus išskirs toje rinkoje. Ir turime sutelkti tuos talentus, kurie dar liko Lietuvoje, ieškoti tų kelių prioritetų“.
T.Vitkus pridūrė: „Milijardą į bėgius investuosime, tuoj energetikoje 200–300 mln. investuosime į skaitiklius, į laidus… Tačiau, kur yra analogai skaitmenizacijos projektų? Kur bus investuojama 100 mln. sveikatos srity? Kur švietimo srity mes investuosim 30–50 mln. skaitmenizacijai? Aš nežinau tų pavyzdžių. Tai man signaliziuoja, kad nebūtinai, viskas yra blogai, bet tikrai yra galimybė daryti dalykus geriau. <...> Valstybė turi skatinti eksperimentavimą su naujausiomis technologijomis tiek versle, tiek viešajame sektoriuje“. Renata Urbonė taip pat pastebi, kad matomas skaitmeninio raštingumo trūkumas priimant sprendimus: „Skaitmeninimas šiais laikais yra kaip dantų valymas. Tu tiesiog privalai tai daryti. Ir tada jau klausimas, ar turėsime tą dantų pastą ir šepetuką su sidabro dulkėm, ar užsibersim sodos ir išsišveisim. Bet tai vis vien daryti būtina“.
„Kurk Lietuvai“ programos dalyvė Arūnė Matelytė savo pranešime „Kas yra skaitmeninė ekonomika ir kodėl reikia ją suprasti?“ sakė: „skaitmeninė ekonomika, tai ne tik IT sektorius, bet įvairių skaitmeninių technologijų naudojimas kituose mūsų ekonomikos dalyse. Skaitmeninę ekonomiką reikia suprasti ir matuoti, nes ji daro vis didesnę įtaką mūsų ekonomikai, jos augimui. Ji netelpa į dabartinius mūsų statistikos rėmus, tad reikia dėti papildomas pastangas siekiant ją išmatuoti“. Kitame pranešime Arūnė Matelytė taip pat pristatė kartu su ekspertų grupe paruoštus preliminarius skaitmeninės ekonomikos dydžio matavimus, bei skaitmenizacijos indeksą, kuris nagrinėja skirtingų sektorių skaitmenizacijos brandą.
Renginyje pranešimą apie gamybos įmonių skaitmenizaciją taip pat skaitė doc. dr. Mantas Vilkas, KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas.
Renginio metu aptartos temos ir išsakytos įžvalgos bus naudojamos toliau skatinant skaitmeninės ekonomikos skaičiavimų ekosistemą. Renginio dalyvių išreikštas entuziazmas ir susidomėjimas rodo, kad skaitmeninė ekonomika tampa vis populiaresniu tyrimų objektu, tačiau Lietuvoje apie tai kalbame nepakankamai.
Tad pristatytų skaitmeninės ekonomikos dydžio ir skaitmenizavimo indekso metodologijos bus netrukus pilnai paviešintos, suteikiant galimybę Lietuvos ir užsienio mokslininkams prisidėti prie tyrimų ir metodologijų tobulinimo.
